Mokslininkų grupė nusiuntė atvirą laišką medicinos žurnalo „The Lancet“ redaktoriui. Būtent šiame žurnale praėjusį penktadienį Rusijos Gamalėjaus epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinių tyrimų institutas paskelbė savo sukurtos vakcinos nuo koronaviruso ankstyvos stadijos bandymų rezultatus. Minėta mokslininkų grupė sako, kad pateikti ne visi duomenys, o ir pateiktuose pastebimi „menkai tikėtini duomenų pasikartojimai“.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimuose dalyvavusiems žmonėms skirtingais tyrimo etapais buvo nustatyti identiški antikūnų kiekiai. Laišką pasirašė 27 mokslininkai, daugiausia Europos, tačiau ir keli JAV bei Azijos atstovai.
„Pastebimi keli duomenų pasikartojimai, kurie pakartotinai fiksuojami eksperimentų metu, – nurodoma atvirame laiške. – Paprastu tikimybinio vertinimo pagrindu, tas faktas, kad skirtingų eksperimentų metų stebima tiek daug pasikartojančių duomenų, yra itin mažai tikėtinas.“
Mokslininkams taip pat kelia nerimą originalių duomenų trūkumas žurnale „The Lancet“; jie sako, kad „negalima daryti jokių tvirtų išvadų dėl pateiktų duomenų patikimumo, ypač dėl pastebimo akivaizdus dubliavimosi.“
„Nors potencialiai ir itin įdomus, šis mokslinis tyrimas, paskelbtas žurnale „The Lancet“, kelia nerimą dėl kelių skirtingų priežasčių“, – savo tinklaraštyje pažymėjo JAV veikiančio „Temple“ universiteto profesorius Enrico Bucci.
Paaiškindamas savo ir kolegų nuogąstavimus, jis kanalui CNBC ketvirtadienį sakė: „kaip grupė mokslininkų mes manome, kad paskelbti tikrai ne visi duomenys“.
„Šiuo metu man reikia paaiškinimo, mums reikia paaiškinimo, laišką pasirašiusiems reikia paaiškinimo. Reikalas tas, kad trūksta duomenų, taip pat stebimi keisti duomenų pasikartojimai. Negalime daryti išvados dėl šios vakcinos, neturėdami prieigos prie visų duomenų“, – pabrėžė mokslininkai.
Ketvirtadienį CNBC negalėjo susisiekti su Gamalėjaus institutu, kad šis pakomentuotų padėtį. Tačiau anksčiau jis kritiką atmetė. Jo direktoriaus pavaduotojas Denisas Logunovas išplatintame pareiškime nurodė, kad „paskelbti duomenys yra autentiški ir tikslūs ir juos patikrino penki „The Lancet“ recenzentai“, skelbė „Reuters“.
Paskubėjo paskelbti
Kalbėdamas apie tai, kad labai neįprasta, jog nepateikiami visi klinikinių tyrimų duomenys, E. Bucci kaip pavyzdį pateikė Oksfordo universiteto ir farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ kuriamos vakcinos nuo koronaviruso ankstyvųjų klinikinių tyrimų duomenų paskelbimą.
Šiuo atveju, pažymėjo jis, tyrimo autoriai kolegoms įvertinti pateikė 128 puslapius papildomos medžiagos.
„Jeigu palyginsime šiuos du tyrimus, akivaizdu, kad rusiškame tyrime kažko trūksta“, – sakė jis.
E. Bucci sakė, kad visi duomenys nebuvo paskelbti, „nes skubėta paskelbti svarbių dalykų“, ir pridūrė, kad „visame pasaulyje mokslininkai ir medikai susiduria su nepagrįstu spaudimu skelbti tai, ką daro, anksčiau, nei yra tam pasirengę“.
Pateikdamas dar vieną negalėjimo deramai paaiškinti rezultatų pavyzdį, jis atkreipė dėmesį į tyrimo dalį, kurioje nurodoma, kad tyrimuose dalyvavusiai grupei žmonių organizme skirtingos imuninės ląstelės paskatino identišką atsaką.
„Turime du skirtingus imuninių ląstelių tipus – CD4 ir CD8. Ir devyniais atvejais iš devynių turime identiškus arba labai panašius CD4 ir CD8 rodiklius. Tai yra visiškai skirtingos ląstelės, tad kaip devynių žmonių organizmuose gali būti toks pat CD4 ir CD8 kiekis?“
E. Bucci sakė, kad žurnalas „The Lancet“ jau paprašė rusiškojo tyrimo autorių atsakyti į minėtą laišką pasirašiusių mokslininkų nuogąstavimus.
Rusijos televizijos kanalas RBK nusiuntė užklausą Rusijos sveikatos apsaugos ministerijai ir Rusijos tiesioginių investicijų fondui. Savo ruožtu Gamalėjaus instituto direktoriaus pavaduotojas D. Logunovas kanalui sakė kategoriškai atmetantis kaltinimus, jog pateikti duomenys, paskelbti žurnale „The Lancet“, yra nepatikimi.
Jis pažymėjo, kad šiuos duomenis patikrino penki žurnalo recenzentai, o redakcijai buvo pateiktas visas klinikinis protokolas.
„Mes pateikėme būtent tokius duomenis, kuriuos gavome, o ne tuos, kurie turėtų patikti italų ekspertams“, – pareiškė D. Logunovas.
Pasiskeipijo V. Žirinovskis
Rusijos liberalų demokratų partijos vadovas Vladimiras Žirinovskis rugsėjo 1 d. pasiskiepijo nuo koronaviruso.
„Mūsų vakcina – geriausia pasaulyje. Pirmieji ją sukūrėme, visi rusai bus sveiki. Užuojauta amerikiečiams, bet jų jau milijonai užsikrėtę koronavirusu, milijonai mirs. Mes pasiekėme geresnių rezultatų", – gyrėsi Rusijos liberalų demokratų partijos vadovas V. Žirinovskis.
Nepraėjus nė dviem mėnesiams po bandymų su žmonėmis, Rusijoje valdžią davė leidimą kurti vakciną nuo COVID-19. Vakarų ekspertams kilo abejonių dėl vakcinos saugumo r efektyvumo.
Dabar Rusijoje pradėta trečia testavimo fazė – vakciną išbandys didesnė savanorių grupė. Rugsėjį ar spalio pradžioje rengiamasi patvirtinti antrą vakciną nuo koronaviruso.
Maskvoje trečiadienį pradėti skiepyti savanoriai, kuriems buvo suleista Rusijoje sukurta vakcina nuo COVID-19, teigė sostinės vicemerė.
Praėjusį mėnesį Rusija paskelbė patvirtinusi vakciną, kurią pavadino „Sputnik V“ vardu, pagal pirmą kartą į kosmosą 1957 m. paleistą sovietinių laikų palydovą.
„Pirmieji dalyviai jau buvo paskiepyti sostinės klinikose“, – sakė už socialinę plėtrą atsakinga vicemerė Anastasija Rakova.
Maskvos miesto valdžios tinklalapyje skelbiama, kad iš pradžių bus paskiepyti 40 tūkst. sostinės gyventojų, suleidžiant vieną dozę, o po 21 dienos – ir antrą.
„Sputnik V“ jau yra gavusi Rusijos reguliuotojų pritarimą – šalies prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti pareigūnai paskelbė, kad Rusija tapo pirmąja pasaulio valstybe, sukūrusia oficialiai patvirtintą vakciną nuo COVID-19.
Tačiau Vakarų ekspertai neslėpė skepticizmo ir perspėjo vakcinos nenaudoti iki tol, kol nebus įsitikinta, kad tarptautiniai bandymai buvo sėkmingi ir buvo imtasi visų su reguliavimu susijusių veiksmų.