Derybininkams besirengiant aštuntajam derybų etapui, antradienį prasidėjusiam Londone, Briuselis jau nebe pirmą kartą buvo suglumintas akivaizdžios Jungtinės Karalystės strategijos, pastebi politico.eu.
Britai „itin palengvina M. Barnier užduotį išlaikyti reikalingą paramą ES valstybių sostinėse“, teigia vienas ES pareigūnas, intensyviai dalyvaujantis derybose. „Tačiau jų laiko pasirinkimas yra stulbinantis. Šis atvejis toks, kad turime gerokai paieškoti kompromiso. Bet, užuot tą darius, kyla žiniasklaidos puolimas, skatinantis dar vieną abiejų pusių tarpusavio pasitikėjimo silpnėjimo bangą. O pasitikėjimo lygis jau dabar yra itin žemas“, – aiškino pareigūnas.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pagrasino pasitraukti iš derybų, jei iki spalio vidurio nepavyks su ES pasirašyti susitarimo, kuris galėtų būti panašus į Europos Sąjungos prekybos režimą su Australija. Tai buvo paskelbta kitą dieną po to, kai vyriausiasis Jungtinės Karalystės derybininkas Davidas Frostas davė retą interviu leidiniui „The Mail on Sunday“, kuriame perspėjo, kad Didžioji Britanija „nesusvyruos“ dėl esminių derybų klausimų.
O didžiausias akibrokštas buvo tai, kad „Financial Times“ paskelbė, jog Jungtinė Karalystė šią savaitę priėmė teisės aktus, kurie kelia grėsmę „Brexit“ susitarimo dalims, reglamentuojančioms valstybės paramą ir Šiaurės Airijos klausimą.
Pastarąją žinią Jungtinės Karalystės vyriausybė iš pradžių neigė ir sakė, kad minėtos priemonės tik papildys susitarimą arba veiks, kaip apsaugos mechanizmas blogiausio scenarijaus atveju. Tačiau trečiadienį paviešintas dokumentas rodo, kad kai kurios nusotatos tiesiogiai pažeidžia jau pasirašyto susitarimo nuostatas. Bendras poveikis, kurį pajuto Briuselis – nepasitikėjimas, mat Europos Sąjunga ne kartą pakartojo, kad „Brexit“ susitarimo įgyvendinimas yra būtina bet kokios sutarties dėl būsimų tarpusavio santykių sąlyga.
Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį paskelbė naują kontroversišką įstatymo projektą, kuris, kaip pripažino pats Londonas, pažeidžia jo susitarimą su Europos Sąjunga.
Britų premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės vidaus rinkos įstatymas padės išsaugoti darbo vietas ir taiką Šiaurės Airijoje, tačiau jo vyriausybė pripažįsta, jog teisės aktas numato vienašališkus pakeitimus, pažeidžiančius išstojimo iš ES įstatymą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu perspėjo, kad siūlomas teisės aktas pažeistų tarptautinę teisę.
„Išlikite ramūs ir palaikykite Michelį Barnier“
Tokią žinutę pirmadienį Briuselis išsiuntė ir vėl – šįkart tą padarė pati svarbiausioji vadovė. „Aš pasitikiu Didžiosios Britanijos vyriausybe ir tikiu, kad ji įgyvendins „Brexit“ susitarimą – įsipareigojimą, numatytą tarptautinės teisės reikalavimų, ir būtiną bet kokios būsimos partnerystės sąlygą“, – „Twitter“ rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos Komisijos atstovas spaudai teigė, kad minėtąjį klausimą M. Barnier kels kalbėdamasis su D. Frostu šią savaitę.
„Tikiuosi, kad tai yra tik dar vienas grasinantis veiksmas, įvykdytas derybų metu, tačiau netgi jeigu taip ir yra, tokie dalykai kenkia produktyvumui. Mes siekiame sudaryti susitarimą, tačiau nenorime, kad jis būtų pasiektas bet kokia kaina. Jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauks iš „Brexit“ susitarimo, tada, panašu, paaiškės, kad ji bet kokia kaina nenori sudaryti susitarimo dėl ateities bendradarbiavimo“, – kalbėjo Christophe‘as Hansenas, vienas svarbiausių „Brexit“ srityje dirbančių Europos Parlamento narių EP Tarptautinės prekybos komitete.
ES pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė pažeidžia tarpusavio pasitikėjimą: „Jeigu jei neketina vykdyti savo įsipareigojimų dėl vienos tarptautinės sutarties, kaip galima tikėti, kad jie įgyvendins kito susitarimo, dėl kurio šiuo metu deramės, įsipareigojimus?“.
Visgi šie pranešimai nepakeis šios savaitės derybų etapo rezultatų, mat bet kokiu atveju proveržio tikimasi nebuvo. „Mes esame visiškai susitelkę į tai, kad tiek iš šios savaitės derybinio etapo, tiek iš tų derybinių etapų, kurie vyks vėliau, išpeštume kaip įmanoma daugiau“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.
ES pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į Prancūzijos Europos Sąjungos reikalų ministro Clemento Beaune įrašą „Twitter“, paskelbtą savaitgalį: „Išlikite ramūs ir palaikykite Michelį Barnier“.
Audra žiniasklaidoje
Tačiau Jungtinės Karalystės pranešimai žiniasklaidoje vis dar neramina „Brexit“ pareigūnus.
Atsižvelgiant į tai, kaip Jungtinės Karalystės vyriausybės žinutės pasklido pirmuosiuose didžiųjų leidinių puslapiuose, galima spręsti, kad tokiu būdu Londonas ruošia vietinę auditoriją „Brexit“ be susitarimo, jei B. Johnsonas nutartų, kad politinė kitokio sprendimo kaina yra pernelyg didelė.
Šie pranešimai taip pat galėtų būti bandymas sumažinti lūkesčius bandant paskatinti Europos Sąjungą pasiduoti dėl valstybės pagalbos ir žuvininkystės klausimų grasinant sužlugdyti pasitraukimo iš ES susitarimą ir įvykdyti „Brexit“ be susitarimo.
Paklausti, ar iš šios savaitės derybų etapo galima tikėtis kokių nors teigiamų dalykų, pareigūnai atkreipė dėmesį į faktą, kad „Brexit“ sugrįžo į visų dėmesio lauką.
Ilgą laiką Europos Komisija siuntė įspėjimus, kad pereinamojo laikotarpio pabaiga atneš kliūčių prekyboje ir kitose tarpvalstybinių mainų srityse, nesvarbu, ar susitarimas bus pasiektas, ar ne. Ji informavo nacionalines vyriausybes ir Europos verslus apie būtinybę ruoštis, tačiau dėmesys buvo sutelktas į koronaviruso pandemiją. Viliamasi, kad šviežias žiniasklaidos dėmesys „Brexit“ deryboms primins vyriausybėms, kodėl susitarimas yra toks svarbus.
Europos Sąjunga bet kokiu atveju mano, kad kamuolys dabar yra Jungtinės Karalystės pusėje. M. Barnier nurodė, kuriose vietose ES gali pademonstruoti lankstumą, kad pasiektų kompromisą, ir Briuselis mano, kad dabar Londono eilė padaryti tą patį.
„Pažvelkite į prekybos skaičius. Jeigu nebus susitarimo, abiem pusėms iš nosies pasipils kraujas, tačiau Jungtinė Karalystė patirs dar ir smegenų sukrėtimą“, – sakė derybose dalyvaujantis ES pareigūnas.