Kipras ir Graikija jau seniai reikalauja ES griežčiau reaguoti į Turkijos vykdomą gamtinių dujų žvalgybą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kurią laiko nelegalia. Tačiau kitos ES valstybės mano, kad tai gali apsunkinti šiuo metu vykstančias tarpininkavimo pastangas, todėl nori lukterėti.
Briuseliui Kipro elgesys yra labai nemalonus, nes pastaruoju metu keliskart skelbta, kad naujos sankcijos Baltarusijai gali įsigalioti jau netrukus. Baudžiamosiomis priemonėmis ES nori padaryti spaudimą šalies vadovybei ir parodyti solidarumą su žmonėmis.
Baltarusijoje nuo rugpjūčio 9 dieną vykusių rinkimų nesiliauja protestai ir streikai prieš prezidentą A. Lukašenką, kuris jau 26 metus autoritariškai valdo šalį.
Remiantis dabartiniais planais, ES sankcijas taikytų dešimtims asmenų, kurie kaltinami prisidėję prie rinkimų rezultatų klastojimo ar smurtinio taikių protestų malšinimo. Tačiau paties A. Lukašenkos kol kas sąraše nėra.
Kipro atstovybė ES savo blokados nekomentuoja. Tačiau užsienio reikalų ministras Nikosas Christodoulidisas jau rugpjūčio gale ES užsienio reikalų ministrų susitikime netiesiogiai pagrasino veto. „Mes nenorime dvigubų standartų“, – sakė jis, komentuodamas, ar jo šalis pritars sankcijoms Baltarusijai, jei nebus sankcijų Turkijai.
„Iš pradžių susitarėme dėl 14 pavardžių, tačiau daugelis valstybių manė, kad to nepakanka. Dabar pasiekėme susitarimą dėl dar 17“, – sakė vienas ES diplomatas.
„Tai yra pareigūnai, atsakingi už rinkimus, už smurtą ir represijas“, – „Reuters“ pirmadienį citavo ES diplomatą.
ES užsienio reikalų ministrai praėjusio mėnesio pabaigoje Berlyne vykusiame susitikime patvirtino sankcijas – ES kelionių draudimus ir turto įšaldymą, tačiau nenusprendė, kuriems tiksliai asmenims jas taikyti.
Pirmadienį, Baltarusijoje tebesitęsiant represijoms prieš opoziciją, Europos Komisija teigė, kad ES sankcijos bus įvestos labai greitai, tačiau kada tiksliai tai įvyks, informacijos nepateikė.
„Yra politinė valia ir pasiryžimas kuo greičiau įvesti (sankcijas)“, – sakė ES atstovas.
„Klausimas ne „ar“, o „kada“, – tęsė jis.
Praėjusią savaitę skelbta, kad A. Lukašenka nebus įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą pirmiausia dėl Vokietijos, taip pat – dėl Prancūzijos ir Italijos pozicijos.
Tai penktadienį pranešė laikraštis „Welt“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak leidinio, Berlynas, Paryžius ir Roma pareiškė, jog, „nepaisant visų aplinkybių, ryšio su A. Lukašenka kanalus reikia laikyti atvirus“, nes, jų nuomone, jo įtraukimas į juodąjį sąrašą reikštų visišką dialogo su Minsku nutraukimą. Taikyti sankcijas A. Lukašenkai pirmiausia reikalauja Baltijos šalys ir Lenkija.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Pompeo svarsto sankcijas
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį pasmerkė protestų apimtos Baltarusijos bandymus išvaryti iš šalies opozicijos lyderius ir sakė, kad Vašingtonas svarsto tolesnes sankcijas.
M. Pompeo nurodė, kad JAV „labai susirūpinusios“ dėl pirmadienio veiksmų prieš vieną garsiausių Baltarusijos opozicijos veikėjų Maryją Kalesnikavą, ir gyrė „jos drąsą“.
„Jungtinės Valstijos, koordinuodamos veiksmus su savo partneriais ir sąjungininkais, svarsto papildomas tikslines sankcijas žmonių, dalyvavusių pažeidinėjant žmogaus teises ir vykdant represijas Baltarusijoje, atskaitingumui paskatinti“, – sakoma valstybės sekretoriaus pareiškime.
Baltarusių pasieniečiai skelbė, kad M. Kalesnikava bandė pabėgti iš šalies, bet du su ja buvę bendražygiai teigė, kad pareigūnai norėjo ją prievarta išvaryti į Ukrainą ir kad ji norėdama likti Baltarusijoje suplėšė savo pasą ir iššoko pro automobilio langą.
„Primename Baltarusijos valdžiai jos atsakomybę užtikrinti p. Kalesnikavos ir visų neteisėtai sulaikytų žmonių saugumą“, – sakė M. Pompeo.
„Raginame Baltarusijos valdžią nutraukti smurtą prieš savo žmones, paleisti visus neteisėtai sulaikytus asmenis, tarp jų – JAV pilietį Vitalijų Škliarovą, ir pradėti prasmingą dialogą su tikrais baltarusių visuomenės atstovais“, – pabrėžė jis.
V. Škliarovas yra Vašingtone gyvenantis politikos analitikas, kuris buvo sulaikytas per kelionę į gimtąją Baltarusiją ir apkaltintas pagalba rezgant masinių neramumų sąmokslą. Jis pats kaltinimą neigia.
Jis yra Harvardo universiteto vizituojantis dėstytojas ir dirbo JAV senatoriaus Bernie Sanderso prezidentinei kampanijai.
Milicija Baltarusijoje intensyvina savo kampaniją prieš opoziciją. Sekmadienį, per naujausią didžiulį protestą prieš autoritariško Aliaksandro Lukašenkos valdymą, buvo areštuota daugiau kaip 600 žmonių.
Maskvos sąjungininkas A. Lukašenka po ginčijamų rugpjūčio 9-osios rinkimų susiduria su didžiausiu iššūkiu 26 metus trunkančiam savo valdymui.