Prieš koronaviruso protrūkį 2020 m. buvo laikomi lemiamais, esminiais metais, per kuriuos planuota pasukti vyriausybių ir organizacijų paskelbtų programų vykdymo link, manyta, kad aukšto lygio viršūnių susitikimų metu pavyks pažadinti žmonių sąmoningumą dėl planetos ateities ir jai iškilusių grėsmių.
Tačiau pandemija klimato kaitos temą nustūmė į derybų ir susitikimų paraštes. Vis dėlto, A. Guterresas tvirtino, kad dabar imtis veiksmų dėl klimato yra ypač svarbu, svarbiau, nei bet kada anksčiau.
Įvertinęs tarptautinės bendruomenės atsaką į klimato problemas, JT generalinis sekretorius teigė, jog koronaviruso pandemijos situacija turėtų paskatinti vyriausybes siekti mažinti taršą. A. Guterresas paragino valstybes pasinaudoti ištikusia krize kaip išeities tašku, nuo kurio jos galėtų atsispirti ir priimti transformuojančių nutarimų, kurie atpratintų visuomenes nuo iškastinio kuro.
„Manau, kad nepasisekus suvaldyti koronaviruso plitimo – valstybėms kovojant su virusu nebuvo pakankamai tarptautinio veiksmų koordinavimo – šalys turi suprasti, jog laikas keisti kryptį“, – teigė A. Guterresas.
„Valstybės turi veikti išvien, spręsdamos klimato kaitos grėsmes, kurių mastas yra daug didesnis nei dabartinės pandemijos grėsmių mastas – tai egzistencinė grėsmė mūsų planetai ir mūsų gyvybėms“, – sakė JT generalinis sekretorius.
A. Guterresas pabrėžė, kad apmokestinama turi būti „tarša, o ne žmonės“, ir paragino valstybes nutraukti subsidijas iškastiniam kurui, pradėti investuoti didžiules sumas į atsinaujinančius šaltinius ir iki 2050 m. pasiekti nulinį anglies dioksido emisijų lygį.
„Mums reikia daugybės transformuojančių su energetika, transportu, žemės ūkiu, gamyba bei mūsų gyvenimo būdu susijusių priemonių, be kurių mes būsime pasmerkti“, – sakė A. Guterresas.