„Rusija mano, kad bet kokia tolimesnė eskalacija būtų nepriimtina, ir ragina visų regiono šalių vadovybę bet kokias kylančias problemas, ginčus spręsti išimtinai dialogo keliu bei vadovaujantis tarptautine teise“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Nikosijoje.
„Esame pasirengę padėti kurti gerus kaimyniškus santykius tarp šių šalių, suprantama, jei suinteresuotos šalys mūsų to paprašytų“, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas.
Graikija ir Turkija jau seniai nesutaria dėl jūrinių sienų ir teisės žvalgyti Viduržemio jūros dugne galimai slypinčius dujų telkinius. Turkijos gręžimo darbus Graikija ir Kipras vadina jų suverenumo pažeidimu.
Turkija, Graikija, Kipras, Prancūzija ir Italija neseniai tame regione rengė karines pratybas, pakursčiusias nerimą, kad įtampa gali netyčia išprovokuoti karinę konfrontaciją.
S. Lavrovas atvyko į Nikosiją susitikti su Kipro prezidentu Niku Anastasiadžiu ir paminėti Kipro nepriklausomybės bei dvišalių santykių užmezgimo 60-ųjų metinių.
Tačiau Rusijos diplomatijos vadovas nepraleido progos per šį vizitą išreikšti nepasitenkinimo dėl Jungtinių Valstijų įtakos regione, pavadinęs jas „išorės žaidėju“.
„Esama kitų mus neraminančių klausimų, susijusių su padėtimi Viduržemio jūros rytuose... Tarkime, Jungtinės Valstijos, kurios mėgina kurti [skiriamąsias] linijas ir prisideda prie konfliktų, užuot padėjusios taikiai juos spręsti“, – kalbėjo S. Lavrovas.
„Tai išties liūdnas faktas, nes Viduržemio jūros rytuose reikalinga kitokia prieiga, taikūs interesų gynimo būdai“, – pridūrė jis.
Nors S. Lavrovas išsamiau nekomentavo, jis veikiausiai turėjo galvoje ir JAV sprendimą iš dalies atšaukti prieš 33 metus Kiprui įvestą ginklų embargą. Šis žingsnis yra dalis platesnės iniciatyvos, kuria siekiama skatinti glaudesnius Vašingtono ryšius su Kipru, Graikija bei Izraeliu energetikos ir saugumo srityse.
N. Anastasiadis praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai AFP gyrė „pozityvų“ JAV sprendimą leisti nemirtinos karinės įrangos pardavimus.
Visgi jis atmetė JAV ambasadorės Judith Garber prašymą neleisti Rusijos karo laivams įplaukti į Kipro uostus pasipildyti degalų.
Būdamas maža ir vis dar okupuota valstybe, Kipras turi palaikyti „puikius santykius su visomis nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis“, pažymėjo prezidentas.
Tokie karo laivų apsilankymai „visada laukiami, kol jie nenaudoja mūsų uostų atakoms prieš mūsų kaimynes“, pridūrė N. Anastasiadis.
Kipras tebėra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkija okupavo šiaurinį salos trečdalį, reaguodama į į tuometės Graikijos karinės chuntos remtą perversmą, turėjusį suvienyti salą su Graikija.
Kipro turkai 1983 metais paskelbė nepriklausomą valstybę, bet ją pripažįsta tik Turkija. Tarptautinė bendruomenė pripažįsta šalies pietinę dalį administruojančią Kipro graikų vyriausybę.
Jungtinių Tautų remiamos derybos dėl galimo salos suvienijimo suformuojant dviejų bendrijų federaciją 2017 metų liepą žlugo ir nuo to laiko nebuvo atnaujintos.