Tačiau A. Lukašenka nerodo jokių pozicijų užleidimo ženklų, o dauguma opozicijos lyderių yra arba už šalies ribų, arba patiria režimo represijas. Sviatlana Cichanouskaja, galima rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų laimėtoja, yra Lietuvoje. Pavelas Latuška, opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos, siekiančios įgyvendinti taikų valdžios perdavimą Baltarusijoje, narys, prieš kurį laiką išvyko į Lenkiją, tvirtindamas, kad jam „gresia nuolatinis pavojus būti sulaikytam ir pakliūti į areštinę“.

Kita minėtosios tarybos narė Olga Kovalkova šeštadienį buvo išvyta į Lenkiją, o pirmadienį buvo pagrobta Maryja Kalesnikava, jos buvimo vieta iki šiol nežinoma, ji galimai buvo sulaikyta prie sienos su Ukraina. Dar viena tarybos narė Lilija Vlasava neseniai buvo suimta, atliekamas tyrimas dėl finansinių nusikaltimų. Tokia situacija verčia Baltarusijos opoziciją plėsti savo taktiką. Ne tik organizuojami masiniai kassavaitiniai protestai, bet ir stengiamasi pademonstruoti, kad valdžia netenka visuomenės paramos imantis tokių priemonių kaip spaudimas parlamentarams nebepalaikyti A. Lukašenkos, masiniai atsistatydinimai valstybės kontroliuojamose profesinėse sąjungose ir valstybinių bankų boikoto organizavimas.

Protestai Baltarusijoje
Foto: Itar-Tass / Scanpix

„Dabar svarbus kiekvienas žingsnis. Mes išnaudojame kiekvieną galimybę, kad priartintume pokyčius ir užsitikrintume savo tikslus“, – sako Marija Lukašuk, 28-erių aktyvistė, dariusi spaudimą jos Minsko apygardai atstovaujančiam parlamento nariui, kad šis susitiktų su opozicijos protestuotojais. Jie norėjo žinoti, ką Valerijus Voroneckis mano apie oficialius ginčytinų rinkimų rezultatus, rodančius, kad A. Lukašenka neva gavo 80 proc. rinkėjų balsų, o S. Cichanouskaja – 10 proc.

Parlamentaro pasisakymai

Šis kreipimasis į Baltarusijos parlamentarą – neįprastas dalykas. Praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose į 110 narių turinčius žemuosius parlamento rūmus (Baltarusijos Respublikos Atstovų Rūmus) nebuvo išrinktas nė vienas opozicijos kandidatas, o pačius rinkimus nepriklausomi stebėtojai pasmerkė. Todėl parlamentarai pastarosiomis savaitėmis paprastai arba ignoravo visuomenės kreipimąsi, arba skelbė A. Lukašenką palaikančius pranešimus.

Tačiau, kaip pastebi politico.eu, šįkart tokia schema buvo suardyta. V. Voroneckis, buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas ir buvęs ambasadorius Slovakijoje ir Austrijoje, ne tik sutiko susitikti, bet ir išreiškė pasipriešinimą.

„Deja, rinkimai buvo organizuojami taip, kad neskatino žmonių pasitikėjimo“, – neseniai niūriame Minsko priemiesčio rajone esančiuose bendruomenės namuose susigrūdusiems daugiau nei 200 žmonių sakė diplomatas.

Protestai Baltarusijoje
Foto: Itar-Tass / Scanpix

„Atsakomybė už tai tenka Centrinei rinkimų komisijai ir apskritai šalies valdžiai“, sakė parlamentaras, pridūręs, kad žmonės turi teisę į taikius protestus. „Jie yra įpykę. Jie turi teisę parodyti valdžiai, kad nesutinka su tokia padėtimi. Deja, užuot pradėję dialogą, valdžios pareigūnai reaguoja jėga. Raudona linija buvo peržengta – to daryti nevalia“, – kalbėjo politikas.

Per įvykius po rinkimų buvo sulaikyta daugiau nei septyni tūkstančiai žmonių, šimtai jų sumušti, mažiausiai trys žmonės nužudyti.

Yra ir kitų būdų, kuriais demonstruojamas nepasitenkinimas besitęsiančiu A. Lukašenkos valdymu. Valdžioje jis yra nuo 1994 m.

40-metis finansų ekspertas iš Minsko Aleksandras Mucha dalyvauja finansiniame boikote. Šį veiksmą koordinuoja opozicija, pasitelkdama populiarius socialinių tinklų kanalus platformoje „Telegram“, kurioje susirašinėjimo žinutės yra užšifruojamos.

„Aš laikinai sustabdžiau komunalinių mokesčių mokėjimą, taip pat būsto paskolos įmokas vienam iš valstybinių bankų. Šiuo metu aš taip pat iš esmės perku tik maisto produktus ir stengiuosi tą daryti tose vietose, kur prekeiviai nemoka PVM valstybei, – pasakojo A. Mucha.

Protestai Baltarusijoje
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Ekonominiai protestai

„Ekonominis boikotas gali būti vertinamas kaip tam tikrų vidinių sankcijų forma. Šias sankcijas dalis Baltarusijos visuomenės taiko režimui, siekdama pamėginti daryti įtaką valdančiajam elitui“, – aiškina A. Mucha.

Rugpjūčio 27 d. A. Lukašenka žmones, kurie „atvirai ragina destabilizuoti finansų rinką“, išvadino nedorėliais.

„Kai kurie žmonės jau pasidavė raginimams iš mūsų bankų pasiimti užsienio valiutą. Mes neleisime, kad nacionalinė valiuta žlugtų“, – vyriausybės posėdyje sakė A. Lukašenka.

M. Lukašuk neabejoja, kad tokie dalykai kaip pinigų pasiėmimas iš valstybinių bankų yra pateisinami. Tačiau ji nesiima raginti imtis tokių radikalesnių veiksmų kaip mokesčių vengimas. „Šiuo konkrečiu atveju išeinama už teisinės sistemos ribų. To daryti nederėtų, nepaisant fakto, kad pastarosiomis savaitėmis Baltarusijoje susiduriame su tam tikru teisinių įsipareigojimų nevykdymu“, – sakė M. Lukašuk.

Nors užgniaužti protestų A. Lukašenkai nepavyko, priversti paklusti streikuojančius darbuotojus jam sekėsi geriau. Pastarosiomis dienomis daugelis streikų komitetų lyderių buvo atleisti, suimti ar priversti palikti šalį, nes baiminasi baudžiamojo persekiojimo.

Protestai Baltarusijoje
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Penktadienį koncerno „Belaruskali“, didžiausio pasaulyje kalio trąšų gamintojo, streiko komitetas pranešė, kad dauguma streikuojančiųjų grįžo į darbą – tai prieš juos vykdytos įbauginimo kampanijos rezultatas.

„Tai tiesa, streikų aktyvumas silpnėja. Taip yra todėl, kad darbuotojai nori streikuoti legaliai, o tą padaryti Baltarusijoje yra labai sudėtinga. Streikavimas už įstatymo ribų gali baigtis baudžiamaisiais kaltinimais“, – aiškina 48-erių Olga Britikova, šalies šiaurėje įsikūrusios naftos perdirbimo gamyklos „Naftan“ protestų judėjimo lyderė.

„Tačiau nusiteikimo protestuoti žmonės neprarado“, – tikina O. Britikova, pridurdama, kad daugelis darbuotojų svarsto pasitraukti iš valstybės kontroliuojamų profesinių sąjungų ir prisijungti prie nepriklausomų. Ji pati pasitraukė iš oficialios profesinės sąjungos, rinkiminės kampanijos metu palaikiusios A. Lukašenką.

„Manęs neapleidžia jausmas, kad baltarusiai staiga nubudo, kad dabar mes reaguojame į bet kokią neteisybę. Daugiau nebetylime dėl dalykų, kurių anksčiau apsimesdavome nepastebintys. Šiuo metu egzistuoja milžiniškas solidarumas. Jeigu valdžia ima kažką spausti, mes visi skubame į pagalbą“, – sakė O. Britikova.

Kalesnikava sulaikyta dėl bandymo nelegaliai kirsti sieną

Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Maryja Kalesnikava buvo sulaikyta, kai bandė nelegaliai kirsti šalies sieną su Ukraina, antradienį pranešė baltarusių valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Maryja Kalesnikava bandė nelegaliai išvykti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, bet prie sienos buvo sulaikyta“, – sakoma pranešime, paskelbtame „Telegram“ kanalu.

Maryja Kalesnikava
Foto: Itar-Tass / Scanpix

BetTA duomenimis, Koordinacinės tarybos nariai Antonas Radniankovas ir Ivanas Kravcovas šią naktį išvyko iš Baltarusijos.

„Šiuo metu jie yra Ukrainos teritorijoje“, – sakoma pranešime.

Oficialiosios žiniasklaidos priemonės išplatino vaizdo įrašą, kuriame Koordinacinės tarybos vykdomasis sekretorius I. Kravcovas kalba apie sprendimą išvykti iš Baltarusijos. Įrašas padarytas kelios minutės prieš tai, kai I. Kravcovas kirto sieną, nurodo BelTA.

„Nusprendžiau išvykti iš šalies teritorijos. Ir dabar mes, įskaitant Maryją Kalesnikavą, kirsime Baltarusijos Respublikos sieną ir kuriam laikui išvyksime“, – įraše sako I. Kravcovas.

Anksčiau Baltarusijos opozicija skelbė, kad nuo pirmadienio ryto neįmanoma susisiekti su M. Kalesnikava, A. Radniankovu ir I. Kravcovu.

Portalas tut.by remdamasis liudininkais pranešė, kad M. Kalesnikavą pirmadienį ryte Minsko centre nežinomi asmenys įsodino į mikroautobusą ir kažkur išsivežė.

Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška tuomet naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad M. Kalesnikava galėjo būti sulaikyta.

Iš Baltarusijos išvykęs P. Latuška taip pat sakė, kad šis jo sprendimas buvo susijęs su jam Valstybės saugumo komiteto (KGB) darytu spaudimu.

Protestai Baltarusijoje
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Iš Baltarusijos taip pat yra išvykę Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Volha Kavalkova ir buvęs pretendentas į Baltarusijos prezidentus Valeras Capkala. Rugpjūčio 15-ąją jis pranešė, kad Baltarusijoje jam iškelta baudžiamoji byla; vėliau buvo paskelbta jo paieška. Šiuo metu V. Capkala ir jo žmona Veranika yra Varšuvoje.

Baltarusijoje jau beveik mėnesį vyksta protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994-ųjų šalį valdantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

A. Lukašenkos pagrindinė varžovė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja iškart po rinkimų spaudžiama valdžios pasitraukė į Lietuvą.