A. Merkel neatmeta galimybės, kad „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto laukia pasekmės, jei Rusija išsamiai neištirs opozicijos lyderio A. Navalno apnuodijimo, pirmadienį patvirtino A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas.

Paklaustas, ar A. Merkel apsaugotų daugiamilijardinį dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją projektą, jei Vokietija siektų įvesti sankcijas Rusijai dėl A. Navalno apnuodijimo, S. Seibertas teigė: „Kanclerė mano, kad būtų klaidinga iš pat pradžių ką nors atmesti.“

Nors nėra ženklų, kad A. Merkel ketintų „ištraukti kištuką“, šie komentarai tik sustiprina pastarųjų dienų susierzinimą prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu Berlyne ir leidžia numanyti, kad A. Merkel valdančiosios koalicijoje prasideda rimtos diskusijos. Vokietijos lyderė nuolat rėmė dujotiekio projektą, nors jam priešinosi Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos Sąjungos sąjungininkės.

„Žinoma, viliuosi, kad rusai nevers mūsų keisti poziciją, – sekmadienį laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė H. Maasas. Jeigu „artimiausiomis dienomis“ Rusija nepadės išaiškinti, kas nutiko A. Navalnui, Vokietijai „teks konsultuotis su mūsų partneriais dėl galimo atsako“, sakė jis.

Spaudimas „Gazprom“ vadovaujamam projektui padidėjo po to, kai Vokietijos kariuomenės laboratorijoje atlikti tyrimai patvirtino, jog Rusijos opozicijos veikėjas buvo apnuodytas medžiaga iš tos pačios grupės, kuriai priklauso ir nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“. Berlyno kanceliarija sekmadienį nesureagavo į prašymą pakomentuoti.

Rusijos pareigūnai tvirtina, kad nėra jokių įrodymų, jog A. Navalnas būtų apnuodytas, ir neigia bet kokį vyriausybės vaidmenį dėl jo ligos. Jie kirto atgal, apkaltinę Vokietiją trukdymu tyrimui. Vėlų sekmadienio vakarą H. Maasas pareiškė, kad tai tik „dar viena pučiama migla“.

„Bijau, kad artimiausiomis dienomis sulauksime daugiau tokios pat taktikos veiksmų“, – ARD televizijai interviu sakė H. Maasas. „Būtų klaida nuo pat pradžių atmesti galimybę, jog tai, kas čia vyksta, neturės įtakos“ „Nord Stream 2“ projektui, pridūrė jis.

Koalicijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad vis dar nelabai linkstama atsisakyti vamzdyno.

„Jau inicijuotos ar viešai taikomos atskiros priemonės mums nepadeda“, – teigė Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) įtakingos frakcijos Bundestage pirmininkas Rolfas Mutzenichas. Vokietija turi aptarti bendrą atsaką su sąjungininkais, atsižvelgiant į Rusijos bendradarbiavimą, pridūrė jis.

A. Merkel itin griežtai pasmerkė kovinės nervus paralyžiuojančia medžiagos „Novičiok“ panaudojimą ir pažadėjo koordinuotą NATO ir ES narių atsaką.

Per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją ji nepakartojo savo reikalavimo, nuskambėjusio keliomis dienomis anksčiau, jog projektas turi būti užbaigtas.

Vokietijos gynybos ministrė, valdančiosios Vokietijos partijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkė Annegret Kramp-Karrenbauer, taip pat pareiškė, kad bet koks atsakas priklauso nuo „Rusijos pusės elgesio“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Ji neatmetė galimybės, kad atsakas gali būti susijęs su „Nord Stream“.

Vokietija, jeigu ir neatsisakys viso projekto, gali paskelbti moratoriumą vamzdyno užbaigimui, arba paremti užbaigimo idėją, bet sustabdyti dujų tranzitą, tviteryje rašė Vokietijos krikščionių demokratų (CDU) užsienio reikalų politikas Roderichas Kiesewetteris.

Amalena Baerbock, viena iš opozicinės Žaliųjų partijos lyderių, tuo neapsiribojo, pareikšdama, kad projektas „buvusi klaida nuo pat pradžių“.

„Ne tik ekologiniu požiūriu – dėl to, kad tiesiate dujotiekį, kuris išliks ten dešimtmečius, bet ir geopolitine prasme“, – pirmadienį interviu ZDF televizijai sakė A. Baerbock. Dėl šio projekto Vokietija taps labiau priklausoma nuo Rusijos ir todėl jis turi būti sustabdytas, sakė ji.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio sekretorius Dominicas Raabas sekmadienį BBC sakė, kad Rusija „turi atsakyti“ dėl įtariamo apnuodijimo, atsižvelgus į jos „reputaciją“. Nors dar anksti priskirti Rusijai kaltę dėl dalyvavimo šioje istorijoje, „labai sunku rasti alternatyvų įtikinamą paaiškinimą“, sakė jis.

Rusija siejama su dviem ankstesniais apnuodijimais Jungtinėje Karalystėje, kai 2018 metais „Novičok“ medžiaga buvo naudota mėginant nunuodyti buvusį Rusijos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį britų žemėje.