Sprendimas, kuriuo siekiama apsaugoti Vengriją vėl ėmus daugėti naujų susirgimų atvejų visoje Europoje, buvo paskelbtas dar penktadienį, o oficialiai įsigaliojo antradienį.
Vengrijos žingsnis sulaukė kritiško atgarsio Briuselyje. Europos Komisija tvirtina, kad vertėtų rinktis daugiau niuansų turinčius ribojimus.
„Yra akivaizdus poreikis visa apimančius ribojimus laisvam judėjimu keisti konkretesnėmis priemonėmis, kurios būtų nusakomos laiko ar geografinio masto kategorijomis. Pavyzdžiui, galima taikyti apribojimus atvykėliams tik iš konkrečių teritorijų“, – sakė Europos Komisijos atstovė Vivian Loonela.
Vengrijos valdžia gina savo poziciją, argumentuodama, kad Vengrija šiuo metu yra žaliojoje zonoje, o štai likusi Europa – jau raudonojoje.
„Galbūt sienų uždarymas tik dar viena provokacija Europos Sąjungai. Galbūt Orbanui vertėtų geriau susimąstyti, ar jis iš viso nori priklausyti Europos Sąjungai. Jeigu priklausai komandai, turi žaisti pagal taisykles“, – „Euronews“ Vengrijos sprendimą pakomentavo Nyderlandų europarlamentarė Sophie in‘t Veld.
Vengrija sulaukė daug kritikos, nes prieš įsigaliojant draudimui oficialiai neinformavo nei keliautojų, nei partnerių Europos Sąjungoje.
Vengrijos vyriausybės žingsnis didina susirūpinimą, kad su koronaviruso plitimu kovoti siekiančios Europos Sąjungos valstybės imasi tarpusavyje nesuderintų apribojimų sienų kirtimui ir stato į pavojų didžiausio pasaulyje prekybos bloko kertinį akmenį – prekių ir žmonių judėjimo laisvę.
Europos Komisijos atstovas spaudai Christianas Wigandas žurnalistams sakė, kad „kalbant apie kelionių suvaržymus, ES piliečiai negali būti diskriminuojami. Europos Sąjungoje galioja aiškios judėjimo laisvės taisyklės, ir kiekviena valstybė turi jų laikytis“.
Pasak Ch. Wigando, už teisingumą ir vidaus reikalus atsakingi komisarai jau raštu perspėjo į V. Orbano vyriausybę apie jai gresiančias problemas. ES vykdomoji institucija teikia 27 valstybių bloko teisės aktus ir prižiūri jų įgyvendinimą.
„Bet kokios ES teisės fundamentalių principų neatitinkančios priemonės, žinoma, turi būti nedelsiant atšauktos“, – tviteryje parašė ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas. Jis pridūrė, kad Komisija nori gauti „daugiau informacijos“ apie šį Vengrijos žingsnį iš vyriausybės ministerijų.
EK dar kartą paragino ES valstybes su kaimyninėmis valstybėmis derinti savo veiksmus, susijusius su bet kokiais sienų kirtimo apribojimais.
„Visiškai aišku, kad bendriems Europos iššūkiams reikia europinio koordinavimo“, – nurodė Ch. Wigandas.
Daugeliui Europos valstybių po vasaros atostogų registruojant padidėjusį užsikrėtimų koronavirusu skaičių, nauji apribojimai keliaujantiems pradeda priminti panišką ES vidinių sienų uždarinėjimą vasario mėnesį, kai Italijoje kilo pandemijos protrūkis, o ES sustojo žmonių ir prekių, įskaitant medicininę įrangą, judėjimas.
Ekspertai baiminasi, kad bendrai nesuderinti valstybių veiksmai gali turėti neigiamos įtakos ne tik ekonomikai. Be to valstybės gali įprasti uždarinėti savo vartus, kada panorėjusios, o tai būtų pražūtinga Europos laisvo judėjimo zonai – Šengeno erdvei.
Iš užsienio į Vengriją grįžtantiems šalies piliečiams nuo šiol teks dvi savaites izoliuotis, nebent jų tyrimų dėl koronaviruso rezultatas būtų neigiamas dukart iš eilės.
Ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas pareiškė, kad nuo šiol užsieniečiai negalės įvažiuoti į šalį, jeigu neturės „pateisinamos priežasties“. Kokios tai galėtų būti priežastys, jis nepatikslino.
„Nuo rugsėjo 1-osios užsienio šalių piliečiams nebus leidžiama atvykti į Vengrijos teritoriją. Vengrijos piliečiai, grįžtantys iš užsienio, privalės karantinuotis 14 dienų arba pateikti du neigiamus testus [dėl koronaviruso]", – pareiškė premjero Viktoro Orbano administracijos vadovas.
„Epidemiologinė šalių klasifikacija panaikinta. Vengrija – „žalia“, visos kitos šalys tapo „raudonos“, – žurnalistams sakė G. Gulyasas ir pridūrė, kad dauguma naujų užsikrėtimo atvejų yra įvežtiniai.
9,7 mln. gyventojų turinti Vengrija oficialiai skelbia, kad nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 šalyje mirė 616 žmonių. Priešingai nei Ispanija ar Prancūzija, Vengrija dabar nėra laikoma koronavirusinės infekcijos židiniu.
Penktadienį šalyje buvo registruoti 132 nauji užsikrėtimo atvejai – antras pagal dydį paros prieaugis šalyje nuo pandemijos pradžios.
Rugpjūčio 20 d. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Europos lyderius dėti bendras pastangas, kad būtų išvengta naujo karantino tuo metu, kai koronaviruso atsinaujinimas kelia grėsmę jau ir taip sugniuždytoms ekonomikoms.
„Politiškai norime bet kokia kaina išvengti dar vieno sienų uždarymo, tačiau tai reiškia, kad teks veikti koordinuotai“, – pareiškė A. Merkel per vizitą pas Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną jo prezidentinėje rezidencijoje Viduržemio jūros pakrantėje.
Šalių vadovų susitikimas įvyko tuo metu, kai Europos valdžios institucijos svarsto įvesti pakartotinius apribojimus, kad suvaldytų naują infekcijų bangą, rašė „Bloomberg“.
Blokas blaškosi tarp būtinybės įveikti visuomenės sveikatos krizę ir pastangų nesuduoti dar vieno smūgio ekonomikoms, kurios nebepajėgtų susidoroti su dar vienu karantinu.
Dilema tapo akivaizdi tada, kai turistinės bloko šalys atėjus vasaros sezonui pamėgino vėl atsidaryti, tačiau buvo priverstos atšaukti vėlyvus vakarėlius kaip socialinius susibūrimus, o keliautojai buvo apkaltinti naujų infekcijų skleidimu.
A. Merkel ir E. Macronas, vadovaujantys galingiausioms euro zonos ekonomikoms, įsikišo tandemu, sakydami, kad pagrindinis tikslas – nepakartoti griežtų priemonių, įvestų per pirmąjį pandemijos piką kovo ir balandžio mėnesiais.
Prancūzijos lyderis pamatus šiai pozicijai padėjo duodamas interviu „Paris Match“, kuriame aiškiai pasakė, kad „negalima vėl uždaryti šalies, nes izoliacija atneša didelę papildomą žalą“.
„Privalome laikytis tos pačios strategijos ir taisyklių – kalbu apie prevencijos strategiją, – sakė E. Macronas. – Turime išvengti klaidų, kurios buvo padarytos krizės pradžioje.“