Apie tai pranešė propagandinis kanalas RT.

„Rusijos pajėgos nebus pasitelkiamos tol, kol ekstremistiniai elementai Baltarusijoje neperžengs sienų ir nepradės smurtauti“, – pridūrė V. Putinas.

V. Putino teigimu, rezervas suformuotas Aliaksandro Lukašenkos prašymu.

„Aliaksandras Grigorjevičius [Lukašenka] paprašė manęs suformuoti tam tikrą rezervą iš teisėsaugos institucijų darbuotojų, aš tai padariau. Mes susitarėme, kad jis [rezervas] nebus naudojamas tol, kol situacija nepradės darytis nebekontroliuojama“, – sakė V. Putinas.

Apie tai V. Putinas kalbėjo interviu kanalui „Rossija“, šis interviu parodytas 14 val.

Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Rusija turi labai konkrečių įsipareigojimų Baltarusijai pagal daugiašalius ir dvišalius susitarimus dėl suvereniteto ir stabilumo išsaugojimo, ir Maskva yra pasiruošusi juos vykdyti, pareiškė Rusijos prezidentas.

„Nėra būtinybės ką nors slėpti. Yra tam tikrų straipsnių, kuriuose kalbama apie tai, kad visos valstybės narės, priklausančios šioms organizacijoms, įskaitant ir Sąjungos valstybę (o ten tik dvi valstybės narės – Rusija ir Baltarusija), privalo teikti viena kitai pagalbą ir išsaugant suverenitetą, išorines sienas, ir užtikrinant stabilumą. Ten taip ir parašyta“, – sakė V. Putinas interviu televizijai „Rossija 1“.

„Todėl mes turime įsipareigojimų Baltarusijai, ir Aliaksandras Lukašenka iškėlė šį klausimą – [sakė], kad norėtų, jog mes suteiktume jam tam tikrą pagalbą, iškilus būtinybei“, – kalbėjo Rusijos vadovas.

„Aš atsakiau, kad Rusija įvykdys visus savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

„Vadovaujamės tuo, kad visos šiuo metu Baltarusijoje esančios problemos bus sprendžiamos taikiai, o jei yra pažeidimų ar iš valstybinių valdžios institucijų, teisėsaugos institucijų, ar iš dalyvaujančiųjų protesto akcijoje pusės, jeigu peržengiamos galiojančių įstatymų ribos, tai atitinkamai ir įstatymai į tai reaguos. Įstatymai visiems turi būti taikomi vienodai“, – pareiškė jis.

Rusijos prezidento teigimu, Baltarusijos teisėsaugos institucijos „elgiasi gana santūriai“, nors iš tiesų prasidėjus protesto akcijoms sulaikyta apie 7 tūkstančius žmonių, izoliatoriuose iš jų žiauriai tyčiotasi ir kankinta.

„Iš esmės situacija dabar švelnėja, tikiuosi, kad visos problemos (o jų, žinoma, yra, antraip žmonės neitų į gatves, tai absoliučiai akivaizdu) bus sprendžiamos neišeinant iš konstitucinio lauko, įstatymų rėmų, taikiomis priemonėmis“, – pridūrė jis.

V. Putinas paragino Minską ir opoziciją „surasti išėjimą iš“ krizės taikiai.

Rusijos lyderis pripažino, kad Baltarusijoje yra problemų, „antraip žmonės neitų į gatves“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo ruožtu ketvirtadienį paragino Rusiją nesikišti į krizę Baltarusijoje.

„Baltarusija yra suvereni ir nepriklausoma valstybė. Niekas, įskaitant Rusiją, neturėtų ten kištis“, – sakė J. Stoltenbergas populiariam Vokietijos dienraščiui „Bild“.

V. Putino raginimai išlaikyti ramybę pasirodė po to, kai Europos Sąjunga ir Bendrijos valstybių narių ambasadoriai Minske pasmerkė susidorojimą su vyriausybės kritikais, siekiančiais naujų rinkimų ir A. Lukašenkos atsistatydinimo.

„Nepriimtinas“ persekiojimas


Po to, kai opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja pabėgo į kaimyninę Lietuvą bijodama susidorojimo, opozicija įsteigė Koordinacinę tarybą, kuri turi prižiūrėti taikų valdžios perdavimą.

A. Lukašenka įsakė pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl opozicijos mėginimo „užgrobti valdžią“, ir keli Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai buvo sulaikyti arba iškviesti apklausti.

Baltarusijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė ir S. Cichanouskajos bendražygė Maryja Kalesnikava, ketvirtadienį iškviesta į apklausą Tyrimų komitete, sakė pasinaudojusi konstitucine teise neliudyti prieš save.

Garsiausia Koordinacinės tarybos prezidiumo narė, Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, trečiadienį irgi buvo iškviesta į apklausą Baltarusijos tyrimų komitete. Žurnalistams ji teigė atsisakiusi duoti parodymus ir pareiškė, kad Koordinacinės tarybos veikla visiškai teisėta.

Šią savaitę taip pat buvo apklaustas buvęs kultūros ministras ir diplomatas, Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška.

Dviem Koordinacinės tarybos nariams buvo skirta po 10 parų arešto už nesankcionuotų mitingų organizavimą ir nepaklusimą pareigūnų įsakymams.

ES ambasadoriai Minske ketvirtadienį pareiškė, kad „baltarusiai prašo atviro dialogo su savo valdžios institucijomis apie savo šalies ateitį“, ir paragino pradėti „taikų ir demokratinį procesą, paremtą nepriklausoma ir laisva žiniasklaida bei stipria pilietine visuomene“.

„Europos diplomatai pabrėžė, kad Koordinacinės tarybos narių persekiojimas dėl valdžios pateiktų priežasčių yra nepriimtinas“, – sakoma ES diplomatų bendrame pareiškime.

Bendrijos šalys taip pat pažadėjo paskelbti sankcijų asmenims, kurie, jų teigimu, dalyvavo klastojant rinkimus ir smurtaujant prieš protestuotojus.

„Diplomatinis karas“


O A. Lukašenka atmeta raginimus atsistatydinti ar surengti naujus rinkimus ir kaltina Vakarų šalis bei Rusiją dėl politinių neramumų kurstymo.

Autoritarinis lyderis ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusijos Europos kaimynės paskelbė „diplomatinį karą“ ir kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus.

Praėjusią savaitę vaizdo įraše, kuriame buvo parodyta, kaip jis nešasi automatą, demonstrantus A. Lukašenka vadino „žiurkėmis“, daugiau nei 100 000 žmonių išėjus į gatves reikalauti, kad jis pasitrauktų iš posto.

Baltarusių jėgos struktūros per taikius protestus, kilusius po rinkimų, sulaikė beveik 7 000 žmonių, šimtai iš jų skundėsi, kad milicija prieš juos smurtavo.

Vietos ir tarptautinės teisių grupės paragino Jungtines Tautas ištirti įtarimus dėl sistemingo saugumo tarnybų vykdomo kankinimo.

37-erių politikos naujokė S. Cichanouskaja, kandidate į prezidentus tapusi vietoj savo įkalinto sutuoktinio, po rinkimų ragino baltarusius rinktis į masines demonstracijas ir streikus.

Aktyvistų teigimu, valstybinių gamyklų darbuotojai iš pradžių masiškai streikavo, tačiau mažiau darbuotojų toliau dalyvauja streikuose, nes yra spaudžiami valdžios.

Pramonės ministras Piotras Parchomčykas ketvirtadienį tvirtino, kad streikai nebevyksta ir kad „visos surinkimo linijos buvo paleistos iš naujo“.

Kaip pabrėžė V. Putinas, Rusijai nėra vis vien, kas vyksta Baltarusijoje.

„Tai labai artima, galbūt net artimiausia mums šalis. Ir etniniu požiūriu artimiausia, ir kalbos požiūriu, ir kultūriniu, dvasiniu – bet kokiu [požiūriu]. Turime dešimtis, gal net šimtus tūkstančių ar net milijonus tiesioginių giminiškų ryšių. Glaudžiausias bendradarbiavimas – gamybos srityje“, – tikino jis.

Rugpjūčio viduryje A. Lukašenka pareiškė, kad Rusija pažadėjo visokeriopą pagalbą „užtikrinant šalies saugumą karinės grėsmės atveju".

Susidūręs su didžiausiu iššūkiu savo valdžiai nuo 1994 metų, kai tapo prezidentu, A. Lukašenka paskambino į Maskvą ir telefonu kalbėjosi su V. Putinu, perspėjęs, kad iškilusi „grėsmė ne tik Baltarusijai“.

Vėliau jis sakė kariuomenės vadams, kad Putinas pasiūlė „visokeriopą pagalbą Baltarusijos saugumui užtikrinti“.

Kremlius teigė, kad vadovai sutarė, jog Baltarusijos „problemos“ bus „greitai išspręstos“ ir sustiprinti šalių ryšiai.

A. Lukašenka taip pat nurodė perkelti iš Vitebsko į Gardiną desantininkų.

„Mes negalime ramiai stebėti to, kas vyksta šiose teritorijose (šalies vakaruose). Mūsų kariškiai taip pat nerimauja dėl šios problemos. Todėl, atsižvelgdamas į įtemptą padėtį vakariniame pasienyje, paprašysiu perkelti oro desantininkų brigadą iš Vitebsko į Gardiną“, – rugpjūčio 16 d. televizijos kanalo „Belarus 1“ eteryje kalbėjo A. Lukašenka.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad A. Lukašenkos kreipimasis pagalbos į V. Putiną demaskuoja visą iki šiol buvusią jo propagandą.

„Tai demaskuoja visą propagandą ir akių dūmimą, kuris buvo iki šiol. Metas būtų pažvelgti realybei į akis“, – BNS sakė ministras.

Jo teigimu, A. Lukašenkos retorika žemina permainų reikalaujančius žmones.

„Tai yra tos valstybės piliečiai, o ne kažkas kažkieno manipuliuojama, reikėtų nustoti juos įžeidinėti vadinant bedarbiais ar nežinančiais, ko nori, žeminti, rodant, kad jie neverti ne tik pagarbos, bet ir dėmesio. Tai – ėjimas į aklavietę, kur gali būti pasekmės ne tik asmeninės, bet ir šaliai“, – kalbėjo L. Linkevičius.

A. Lukašenka garsėja savo pastangomis kiršinti Rusiją su Europos Sąjunga, kai jam tai patogu, bet Baltarusija ekonomiškai smarkiai priklauso nuo Rusijos.

Baltarusiją krečia gili politinė krizė nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, šį postą nepertraukiamai užimantis nuo 1994 metų. Opozicija ir ES šalys sakė laikančios šiuos rinkimus suklastotais.

Per masinius protestus, įsiplieskusius po balsavimo, buvo sulaikyta apie 7 000 žmonių, keletas demonstrantų žuvo. Nėra žinoma, kad būtų pradėtas koks nors baudžiamasis tyrimas dėl teisėsaugos darbuotojų neproporcingo smurto vaikant protestuotojus ir įtariamų kankinimų bei smurto prieš areštuotuosius sulaikymo vietose.