„Matote tuos pareiškimus, jog jeigu Baltarusija subyrės, Gardino apskritis atiteks Lenkijai. Jie apie tai jau atvirai kalba, miega ir mato. Šiuo atveju jiems nieko neišeis, tai aš tiksliai žinau“, – per vyriausybės pasitarimą pareiškė A. Lukašenka, nepateikdamas jokių įrodymų.
Baltarusiją krečia gili politinė krizė nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, šį postą nepertraukiamai užimantis nuo 1994 metų. Opozicija ir ES šalys sakė laikančios šiuos rinkimus suklastotais.
Per masinius protestus, įsiplieskusius po balsavimo, buvo sulaikyta apie 7 000 žmonių, keletas demonstrantų žuvo.
„Šalis šiuo metu priversta eikvoti didžiulius pinigus, kad stabilizuotų padėtį prie vakarinės sienos, kur perkelti kai kurie kariniai daliniai“, – pridūrė tariamas prezidentas, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Autoritarinis lyderis praeitą savaitę sakė, kad jam pirmąkart per ketvirtį amžiaus teko priimti „rimčiausią sprendimą“ ir paskelbti visišką kovinę parengtį šalies ginkluotųjų pajėgų pagrindiniuose daliniuose, taip pat sutelkti papildomų pajėgų prie Baltarusijos vakarinės sienos.
A. Lukašenka taip pat ne kartą kalbėjo apie neva JAV rengiamo Baltarusijos vakarinių kaimyninių šalių pajėgų įsiveržimo, grėsmę. Jis sakė buvęs priverstas sutelkti pajėgas vakariniame pasienyje, nes Vakarai neva nusprendė „atkirsti Gardiną“.
Ketvirtadienį jis taip pat kaltino Vakarų valstybės, kad šios esą pradėjo „hibridinį“ karą prieš Baltarusiją
„Šiandien akivaizdžiai matome tam tikrą, sakykim atvirai, hibridinio karo prieš Baltarusiją etapą. Kaip kitaip tai pavadinti? Žiniasklaidos priemonės ir informacinė sfera apimta šios priešingų šalių kovos, karo. Prieš mus pradėtos diplomatinės skerdynės – ir pačiu aukščiausiu lygiu“, – tvirtino A. Lukašenka.
„Nenurimstantys Baltarusijos kaimynai ne vien atvirai reiškia savo poziciją dėl pakartotinių rinkimų šalyje, bet ir pradeda kištis į šalies vidaus reikalus, spausti valstybę. Akivaizdus diplomatinis karas“, – tęsė jis.
Baltarusijos URM sukvietė ES valstybių ambasadorius diskusijų dėl padėties šalyje
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus ketvirtadienį sukvietė Europos Sąjungos narių ambasadorius aptarti šalį krečiančios politinės krizės ir kitų valstybių reakciją į šiuos įvykius.
„Visi akredituoti Baltarusijoje pasiuntiniai šiuo metu URMe. Jie pakviesti į susitikimą su Vladzimiru Makėjumi“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis diplomatiniuose sluoksniuose.
Vėliau jis patikslino, kad pakviesti buvo Europos Sąjungos valstybių ambasadoriai.
Baltarusijos URM į žurnalistų prašymą pakomentuoti kol kas neatsakė.
Baltarusiją krečia gili politinė krizė nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, šį postą nepertraukiamai užimantis nuo 1994 metų. Opozicija ir ES šalys sakė laikančios šiuos rinkimus suklastotais.
Per masinius protestus, įsiplieskusius po balsavimo, buvo sulaikyta apie 7 000 žmonių, keletas demonstrantų žuvo. Nėra žinoma, kad būtų pradėtas koks nors baudžiamasis tyrimas dėl teisėsaugos darbuotojų neproporcingo smurto vaikant protestuotojus ir įtariamų kankinimų bei smurto prieš areštuotuosius sulaikymo vietose.
Milicijos smurtą prieš demonstrantus pasmerkė Vakarų šalys, įskaitant JAV ir ES. Bendrija paskelbė planuojanti įvesti sankcijų Baltarusijos pareigūnams. Trečiadienį Europos Sąjungos atstovybės Baltarusijoje vadovas Dirkas Schuebelis ir Bendrijos šalių ambasadoriai paragino Minską nutraukti bauginimus ir persekiojimą dėl politinių priežasčių.
Tuo metu V. Makėjus trečiadienį pareiškė, kad Minskas pasiruošęs konstruktyviam dialogui su užsienio partneriais dėl politinės padėties Baltarusijoje, bet atmeta grasinimus ir kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
NATO generalinis sekretorius: A. Lukašenka turi gerbti pagrindines teises
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paragino Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką gerbti pagrindines teises ir teigė, kad būtų nepateisinama gynybos aljansą naudoti kaip dingstį represijoms, skelbia „Reuters“.
„Režimas Minske turi parodyti visišką pagarbą pagrindinėms teisėms, įskaitant žodžio laisvę ir teisę taikiai protestuoti“, – teigė J. Stoltenbergas, šiuo metu besilankantis Berlyne, kur susitiks su kanclere Angela Merkel.
„NATO regione nėra sutelkusi karinių pajėgų, tad bet koks bandymas tai panaudoti kaip dingstį susidoroti su taikiais protestuotojais yra visiškai nepateisinamas“, – sakė jis, pridurdamas, kad Baltarusijos žmonės turi teisę nuspręsti, kokia bus jų ateitis.