Tarp kaltinimų yra ir daugkartinis mušimas rankomis ir kojomis, ir užrakinimas kambaryje kelioms valandoms ar net dienoms, rašo „Eesti Päevaleht“.
M. Kobin yra globėja nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio. Hyjumos saloje ji garsėja kaip autoritetinga ir valdinga moteris, kuri organizuodavo vaikų stovyklas ir globėjų mokymus, skelbia rus.delfi.ee.
Vienas iš jos buvusių globotinių sako, kad pusė Hyjumos gyventojų M. Kobin dievina, pusė – neapkenčia. Viena pusė žino, jog šeimoje netinkamai elgiamasi su vaikais, o kita pusė tuo netiki.
Hyjumos gyventojai irgi teigia, kad daugelis žinojo apie moters elgesį. Beje, ji pati pernelyg neslėpė, kad užrakina vaikus kambaryje kelioms valandoms, bet niekas nesiėmė jokių veiksmų – bijojo jos. Visi, davę interviu „Eesti Päevaleht“, prisipažino buvę šokiruoti, kai M. Kobin buvo išrinkta metų mama.
Taip pat žmonės kalba, kad M. Kobin aiškiai išskirdavo savo penkis biologinius vaikus iš globojamų, kurių jos šeimoje vienu metu buvo net 17. Kokie globotiniai yra blogi, moteris kartojo ant kiekvieno kampo ir neslėpė, kad juos baudžia ir užrakina kambaryje, tiesa, apie mušimą nieko neužsiminė.
Globotiniai niekam negalėjo papasakoti, kas vyksta namuose, nes kiekviename susitikime su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais dalyvaudavo ir M. Kobin. Be to, vaikai buvo atvežti iš kitų žemyninės Estijos savivaldybių, todėl įstatymiškai Hyjumos darbuotojai nebuvo už juos atsakingi.
Mušimas už kiekvieną klaidą
Kai 2013-aisiais M. Kobin buvo išrinkta metų mama, ji prisipažino, jog nieko nebūtų pasiekusi be savo vyro Leo pagalbos. Globotinės Marilyn (vardas pakeistas) teigimu, tai tiesa – kai M. Kobin nebegalėdavo jos mušti, liepdavo tęsti vyrui. Mergaitei skaudėdavo sėdint mokykloje, nes sėdmenys nuolatos būdavo nusėti mėlynėmis.
Pats L. Kobinas pakomentavo „Eesti Päevaleht“, kad tokie teiginiai yra pramanas, nes vaikų, ypač globotinių, apskritai negalima bausti, ką jau kalbėti apie fizines bausmes. Apie mergaitę jis pasakė, kad neva ji nuolat vagiliaudavo, pavogė visas banko korteles. Daugiau nieko pridurti nepanoro ir padėjo ragelį.
Kobinų šeima Marilyn įsivaikino beveik prieš du dešimtmečius, kai jai tebuvo septyneri. Su jais ji pragyveno 10-imt metų, per kuriuos ją bausdavo už visus įmanomus nusižengimus: jei laiku negrįždavo namo iš mokyklos, gaudavo prastą pažymį, nepakankamai gerai atlikdavo namų ruošos darbus.
„Malle mane mušdavo beržine rykšte ir diržu, o kai nebepajėgdavo, nurodydavo tęsti savo vyrui“, – tvirtina Marilyn. Merginos teigimu, daugiausia bausmes skirdavo Malle, o vyras buvo ramesnio būdo, tačiau po jos padu. Rykščių mergaitei tekdavo pačiai išpjauti iš kieme augusio beržo.
Marilyn buvo mušama prieš 10-imt metų iki to laikotarpio, kuris nurodytas prokuratūros M. Kobin iškeltoje byloje, tačiau bausmės metodai nepasikeitė. Ji tvirtino turėjusi 10–12 valandų stovėti vienoje vietoje, o globėja vis ateidavo įsitikinti, kad mergaitė nesėdi.
Tiesa, ją mušdavo tik rankomis, ne kojomis, užtat už bausmę liepdavo praustis šaltame klėtyje.
Savo biologinius vaikus M. Kobin taip pat bausdavo, bet ne taip griežtai, kaip įvaikintus. Bausmių būta tiek daug, jog mergaitei teko susitarti su netikru broliu, kad jis paeiliui prisiimtų kaltę.
„Kūnas tiesiog neištverdavo tu bausmių“, – sako Marilyn. Ji nesupranta, kodėl kai kurie M. Kobin globotiniai tikina, jog jokių mušimų nebuvo.
Pinigai šildė motinystės instinktą
Marilyn jautė, kad ją įsivaikino tik dėl valstybės mokamų pinigų ir namų ruošos darbų, kurių būdavo iki kaklo. Mergaitės teigimu, jai buvo leidžiama eiti tik į virtuvę, o į svetainę ar žiūrėti televizorių – niekada. Į savo kambarį jai reikėdavo patekti pro užpakalines duris. Marilyn pati sau gamindavo maistą ir valgydavo viena savo kambaryje, o ne prie stalo su šeima.
Be to, mergaitė ištisus metus vaikščiojo į mokyklą vilkėdama tuos pačius drabužius, kuriuos savaitgaliais skalbdavo rankomis. Kai mokykloje pasakodavo, kas dedasi namuose, mokytojai ja netikėdavo – dar prieš Marilyn pradedant lankyti mokyklą M. Kobin ją visiems apibūdino kaip sunkų vaiką, kuris meluoja ir vagia. Pati Marilyn prisiekinėja, kad niekada nevogė.
Prieš mergaitei tampant pilnamete, M. Kobin pranešė už ją atsakingai savivaldybei, kad Marilyn jai įgriso iki gyvo kaulo ir kad nori ja atsikratyti. Kai vaikas tampa pilnamečiu, globėjai nebegauna išmokų, pabrėžė Marilyn. Jai teko persikelti į SOS jaunimo namus.
Perskaičiusi naujieną apie M. Kobin iškeltą bylą, Marilyn nedelsdama susisiekė su policija, tačiau tyrimas, deja, jau buvo sustabdytas. Jos teigimu, policijos pareigūnams nepavyko rasti visų M. Kobin globotinių.
Hyjumos gyventoja Hemli (vardas pakeistas) taip pat mano, kad M. Kobin įsivaikindavo vaikus tik dėl pinigų. „Kam gi tada įsivaikinti sunkų neįgalumą turinčius vaikus? Nes už juos daugiau moka“, – pareiškė ji.
Savo darbo vietoje Hemli bendravo su vienu iš M. Kobin globotinių, kuris turėjo psichikos sutrikimą. Moters teigimu, berniukas jai papasakojo, kad už bausmę jį užrakindavo tamsiame rūsyje arba liepdavo nuogam stovėti prieš kitus vaikus.
Tuo tarpu M. Kobin savo bendradarbiams nuolat kartodavo, kokie blogi jos vaikai, prisiminė moteris. „Bet negi taip auklėjami bus geri“, – sakė Hemli.
Vaikai norėjo pabėgti
Į klausimą, ar kas nors iš M. Kobin globotinių liko gyventi Hyjumoje, Hemli atsakė mananti, jog nė vienas iš jų nenorės čia būti, kol M. Kobin yra laisvėje. Jos teigimu, vienas iš globotinių iš karto pabėgo vos sulaukęs 18-os – darbe net neatsiėmė atlyginimo.
Paauglys norėjo dviračio, o M. Kobin liepė „eiti ir užsidirbti“, nors ir gaudavo už jį pinigus.
Hyjumoje mokytoja dirbanti Terje (vardas pakeistas) dvejus metus mokė vieną iš M. Kobin globotinių, kai jis buvo paauglys. Moteris tvirtino, kad nuo berniuko sklisdavo siaubinga smarvė, nes jis nesiprausdavo ir kasdien į mokyklą ateidavo vilkėdamas tuos pačius drabužius. Kai Terje paskambino globėjai, M. Kobin pareiškė, jog tai ne jos reikalas, berniukas pats turi skalbti savo drabužius.
13-os metų amžiaus berniukas namuose niekuo negalėjo pasitikėti, todėl išliedavo širdį mokytojai. Jis pasakojo, kad kartą netinkamai sudėjo skalbinius į skalbimo mašiną, ir už bausmę buvo verčiamas patalynę skalbti rankomis. Taip pat jis sakė, jog globėja per pietus leisdavo suvalgyti ne daugiau kaip dvi bulves. Berniukas atrodė išsekęs ir nuolat norėjo valgyti.
Jam buvo nustatytas psichikos sutrikimas, suteiktas neįgalumas. Terje taip pat mano, kad Kobinų šeima specialiai įsivaikindavo tokius vaikus, kad gautų daugiau pinigų iš valstybės ir galėtų juos išnaudoti kaip nemokamą darbo jėgą.
Berniukas atskleidė Terje, kad jeigu ryte neišgerdavo vaistų, vėliau jam liepdavo stovėti prie lango 8–10 valandų be maisto ir vandens. Terje prisiminė, kad vieną kartą jis jai pasakė, jog už bausmę jau dvi savaites kasdien stovi po keletą valandų. Kai kartą berniukas savo namuose nuo stalo paėmė saldainį, globėja jį išvadino vagimi.
Berniukas norėjo pabėgti. „Iš namų jis atėjo drabužių prikimšta kuprine ir paklausė: gal žinai kokį apleistą namą, kuriame galėčiau gyventi?“ – atsiminė Terje.
Pirmadienį Pernu apylinkės teismas pripažino kalta 68-erių metų amžiaus M. Kobin, turinčią titulą „Metų mama 2013“, ir skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
M. Kolbin už grotų turės praleisti ketverius metus ir šešis mėnesius. Apylinkės teismas pripažino M. Kolbin kalta dėl neteisėto nepilnamečių laisvės atėmimo ir kūno sužalojimo.
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas ERR, M. Kobin advokatas siekė, kad jo klientė būtų visiškai išteisinta.
Moteris taip pat nepripažino savo kaltės.
Bylos nagrinėjimas buvo uždaras, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų privatumą.