„Jie pristato S-400 pašalinimą kaip būtiną sąlygą, ir tai tiesiog nepriimtina“, – interviu šeštadienį pažymėjo Ibrahimas Kalinas.
JAV ir Turkija daugiau kaip šešis dešimtmečius buvo sąjungininkės, tačiau pastaraisiais metais jų santykius lydėjo įtampa ir nesutarimai. Turkijos įsigyta Rusijos raketų sistema – kuri, JAV tvirtinimu, galėtų padėti Maskvai rinkti kritinę žvalgybos informaciją apie NATO karinius projektus, įskaitant naikintuvą F-35 – paskutinio įsižiebusio konflikto šaltinis.
Praėjusiais metais pristatytų pažangių S-400 aktyvavimas užtruko ilgiau nei planuota, todėl kai kurie stebėtojai padarė išvadą, kad R. T. Erdoganas bando išvengti Turkijos susidūrimo su kovinga amerikietiška politika prezidento Donaldo Trumpo galimo perrinkimo išvakarėse. Vis dėlto I. Kalinas kaltę suvertė „COVID-19“ pandemijai, teigdamas, kad „procesas vis dar tęsiasi. Sprendimo atšaukti negalima.“
Raketų įsigijimo sutartyje nurodoma, kad Maskva perduos ir technologiją, kuri leistų Turkijai pasigaminti antrąją S-400 bateriją, sakė I. Kalinas. Rusija sekmadienį pareiškė, kad 2021 m. ji gali pasirašyti naują S-400 susitarimą su Ankara, pranešė „Interfax“.
Baltieji rūmai priešinasi didėjančiam abiejų Kongreso partijų spaudimui dėl konkrečios bausmės Turkijai (kurioje laikomi kai kurie svarbūs NATO įrenginiai) už tai, kad ši įsigijo S-400. Visgi praėjusį mėnesį Atstovų rūmų patvirtintuose abiejų partijų išleistuose įstatymuose reikalaujama sankcijų.
I. Kalinas teigia, kad JAV verčiau turėtų sutelkti dėmesį į „pagrindinius klausimus“, keliančius problemų abišaliuose santykiuose, įskaitant JAV paramą Sirijos kurdų YPG pajėgoms, turinčioms ryšių su separatistų kovotojais, Turkijos ir Europos Sąjungos laikomais teroristais; Vašingtono atsisakymą išduoti Fethullah Guleno – tremtyje Pensilvanijoje gyvenantį turkų dvasininką, kurį R. T. Erdoganas kaltina 2016 m. perversmo organizavimu; ir vieno didžiausių Turkijos bankų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
„Vašingtono politikos formuotojai ir visi kiti turi suprasti, kokie rimti šie klausimai Turkijai“, – pabrėžė I. Kalinas.
Nepaisant daugybės nesutarimų, R. T. Erdoganas ir D. Trumpas yra kalbėję apie tarpusavio chemiją ir tvirtinę, kad gali dirbti kartu. Tačiau tai jų neapsaugo nuo reguliarių kivirčų.
Bideno vaizdo įrašas
Senatorius Lindsey Grahamas, Pietų Karolinos respublikonas ir D. Trumpo patikėtinis, birželį pareiškė, kad Turkijai ir JAV siekiant užmezgti glaudesnius prekybinius ryšius naujų iššūkių, tokių kaip Kinijos iškilimas, akivaizdoje, joms pirmiausia reikėtų išspręsti raketų problemą.
L. Grahamas paminėjo Afriką, kur Turkija dalyvauja Libijos kare ir dalijasi su JAV susirūpinimu dėl Rusijos įtakos. R. T. Erdoganas per beveik du valdymo dešimtmečius puoselėjo ryšius su keliomis dešimtimis Afrikos tautų.
Jei po lapkričio rinkimų į valdžią ateis demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas, Turkijai gali kilti rūpesčių. J. Bidenas praėjusią savaitę Turkijoje sukėlė furorą, kai į viešumą iškilo jo gruodžio mėnesio vaizdo įrašas, kuriame jis ragina palaikyti Turkijos opozicijos partijas, siekiančias rinkimuose nugalėti R. T. Erdoganą.
„Vaizdo įrašo data yra antraeilis dalykas, svarbu tai, ar jis iš tiesų tai pasakė, – teigia I. Kalinas. – Iki šiol negirdėjome jo pareiškimo, kuriuo būtų siekiama tai ištaisyti.“
