Vokietija yra viena pagrindinių veikėjų vadinamajame Minsko taikos procese, kuriuo siekiama užbaigti užsitęsusį konfliktą su Maskvos palaikomais separatistais Ukrainos rytuose.

„Neseniai buvo padaryta reikšmingos pažangos“, – sakė H. Maasas per spaudos konferenciją Kijeve, kur taip pat dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Vokiečių diplomatijos vadovas gyrė dabartinį ugnies nutraukimą, kuris „trunka ilgiau“ nei ankstesni, ir „gerą pažangą“ apsikeitimo belaisviais ir išminavimo srityse.

Nuo liepos pabaigos, kai įsigaliojo vėliausios Kijevo pajėgų ir separatistų paliaubos, nežuvo ir nebuvo sužeistas nė vienas Ukrainos karys.

Nuo 2014 metų, kai Rytų Ukrainoje kilo konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, būta ne vieno bandymo nutraukti susirėmimus, tačiau visais atvejais paliaubos galiodavo labai trumpai ir neatverdavo kelio taikos deryboms.

Pasak H. Maaso, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai kitą mėnesį gali surengti derybas dėl tolesnių žingsnių konfliktui sureguliuoti, įskaitant sienų kontrolės sugrąžinimo Kijevui ir vietos rinkimų organizavimo.

Vėliau pirmadienį H. Maasas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris išreiškė viltį, kad po ministrų derybų įvyks keturių šalių viršūnių susitikimas.

„Ukraina palaiko Vokietijos poziciją, kad rugsėjo gale turėtų įvykti lyderių susitikimas“, – V. Zelenskį citavo jo spaudos tarnyba.

Ukraina su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja nuo 2014 metų, po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

Per šį konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą, kad ji remia separatistus, siųsdama į Rytų Ukrainą karių ir ginklų. Kremlius tai neigia.

Dešimtys tūkstančių žmonių, dauguma – uniformuoti veteranai, pirmadienį Kijeve surengė neoficialią eiseną, skirtą pažymėti Ukrainos Nepriklausomybės dienai, prezidentui atsisakius suorganizuoti tradicinį karinį paradą.