Baltos ir raudonos spalvos vėliavomis mojuojantys protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo ir skanduoja „laisvė“, skelbia platforma „Telegram“. Vietos žiniasklaida informuoja, kad jau susirinko daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Agentūros „Interfax“ korespondentas praneša, kad Minsko centre sutelktos ir karinės pajėgos. Jo teigimu, kelios dešimtys karių su visa ekipuote išsidėstė prie paminklo Laisvės aikštėje, netoli viešbučio „Planeta“.
Atnaujinta 21.54
Lukašenka demonstracijas įvertino iš sraigtasparnio, protestuotojus išvadino žiurkėmis
Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos skrydis virš Minsko ir jo pasisakymai sraigtasparnio kabinoje buvo įamžinti vaizdo įrašuose, praneša naujienų agentūra TASS.
„BelTA“ nufilmavo, kaip A. Lukašenka paprašė piloto praskristi virš „Nugalėtojų prospekto“, kur yra prezidento rezidencija.
„Išsibėgiojo kaip žiurkės, – pamatęs nuo rezidencijos tolstančius protestuotojus pakomentavo A. Lukašenka. – Išsilakstė. Jie suprato, kad čia bus karšta.“
Internete taip pat paplito vaizdai, kaip A. Lukašenka atskrenda į rezidenciją ir iš sraigtasparnio išlipa nešinas neužtaisytu automatu „Kalašnikov“.
Sekmadienį Minske vyko itin didelė demonstracija. Dalis protestuotojų buvo susirinkę ir prie prezidento rezidencijos, „Nepriklausomybės rūmų“, kur gatves blokavo specialiosios paskirties milicijos būrys OMON su karine technika. Žmonės prie pat milicininkų nesiartino, tačiau susirinkę kiek atokiau skandavo „išeik“ – ragino A. Lukašenką atsistatydinti. Vėliau minia patraukė atgal į Minsko centrą. Tuo metu ir praskrido sraigtasparnis.
Po kurio laiko A. Lukašenka išėjo už rezidencijos ribų ir padėkojo pareigūnams už jų darbą.
Prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont neigė, kad prezidentas buvo evakuotas ar bėgo, tikino, kad jis visą dieną kontroliavo situaciją ir toliau tęsia darbą „Nepriklausomybės rūmuose“.
Pasak jos, protestuotojai siekė „šturmuoti“ rezidenciją, tačiau jiems „neužteko drąsos ir jie pabėgo“.
Be to, su prezidento spaudos tarnyba siejamas kanalas susirašinėjimo ir pokalbių programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad A. Lukašenka jo rezidenciją saugantiems OMON pareigūnams pažadėjo greitai „išsiaiškinti“ su protestuotojais.
Sekmadienį Minsko centre, „Nepriklausomybės aikštėje“, vykusi daugiatūkstantinė demonstracija vakare baigėsi ir žmonės galiausiai išsiskirstė.
OMON karinė technika ir autobusai su kariais taip pat pajudėjo iš miesto centro ir patraukė į karinę bazę Minsko mikrorajone Uručje.
Atnaujinta 20.09
Sekmadienį virš Minsko, kur vyksta didžiulė opozicijos demonstracija, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Naujienų agentūra TASS pranešė, kad sraigtasparnis nusileido prie „Nepriklausomybės rūmų“ – prezidento rezidencijos.
Internete paplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose.
Atnaujinta 19.32
Kai kurie kanalai rašė, kad Lukašenka jau buvo palikęs gyvenamąją vietą, kai susirinko protestuotojai. Tačiau kanalo skaitytojas Antonas Motolko tvirtina, kad sraigtasparnis vis dar yra Nepriklausomybės rūmuose.
Atnaujinta 19.30
„Mediazona“ sugebėjo patvirtinti: Lukašenka tikrai skrenda sraigtasparnyje su tuo pačiu numeriu, kuris buvo ant sraigtasparnio, nusileidusio Nepriklausomybės rūmuose.
Atnaujinta 18.58
Minėti automobiliai su metalo konstrukcijomis, iš visko sprendžiant, – specialieji atakos ir gynybiniai kompleksai „Rubež“. Dabar jie užblokavo privažiavimą prie Nepriklausomybės rūmų.
Atnaujinta 18.54
Dalis mitingo dalyvių grįžta nuo monumento Minsko centre, bijodami susidurti su jėgos struktūromis, praneša TASS korespondentas. Kita protestuotojų grupė tuo pat metu ir toliau eina apsuptos Valstybinės vėliavos aikštės kryptimi.
Nuo Nepriklausomybės rūmų – A. Lukašenkos rezidencijos – pajudėjo karinė technika.
Publikuojamos uždaryto Nugalėtojų prospekto, kuriuo žengė protestuotojų kolona, nuotraukos. Prospektas atkirstas prieš įvažiavimą į A. Lukašenkos rezidenciją.
Nepriklausomybės rūmų kryptimi paskui protestuotojus išvažiavo keletas automobilių su pritvirtintomis metalo konstrukcijomis.
Žmonės tuo metu eina link Valstybinės vėliavos aikštės ir stengiasi nesiartinti prie monumentą apsupusių karių.
Kaip pranešė „Euroradio“ klausytojai, prie Valstybinės vėliavos aikštės privažiavo specialioji technika. Gretimoje gatvėje buvo pastebėti automobiliai tvarkos pažeidėjams transportuoti.
Atnaujinta 17.47
Opozicijos atstovė ragina protestuotojus Minske neprovokuoti kariškių
Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Marija Kolesnikova paragino protesto akcijos Minske dalyvius neiti prie stelos „Minskas – miestas didvyris“ ir neprovokuoti jėgos struktūrų atstovų.
„Prašau, apsisukame ir pereiname, neikime prie stelos. Prašau, nevykdykime provokacijų, išlikime ramūs. Mūsų saugumas ir gyvybės – svarbiausia vertybė“, – kreipdamasi į susirinkusiuosius sakė M. Kolesnikova.
Baltarusijos teisėsaugos tarnybos opozicijos Minsko centre surengtos protesto akcijos dalyviams pareiškė, kad gali būti panaudotos specialiosios priemonės.
Kaip iš įvykio vietos pranešė „Interfax“ korespondentas, jėgos struktūros per garsiakalbius, įrengtus ant administracinių pastatų aplink Didžiojo Tėvynės karo muziejų, pranešė susirinkusiems žmonėms, kad akcija yra neteisėta.
„Gerbiamieji piliečiai, jūs pažeidžiate viešąją tvarką. Neverskite imtis fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių. Prašome išsiskirstyti“, – skelbiama per garsiakalbius.
Karių skaičius aplink muziejų auga: kariai formuoja papildomą grandinę, aplink muziejų pastatyta spygliuotos vielos tvora.
Parke prie muziejaus sustatyta kelios dešimtys karinių sunkvežimių.
Atnaujinta 17.28
Milicija ragina protestuotojus Minske išsiskirstyti, perspėja apie specialiąsias priemones
Baltarusijos teisėsaugos tarnybos opozicijos Minsko centre surengtos protesto akcijos dalyviams pareiškė, kad gali būti panaudotos specialiosios priemonės.
Kaip iš įvykio vietos pranešė „Interfax“ korespondentas, jėgos struktūros per garsiakalbius, įrengtus ant administracinių pastatų aplink Didžiojo Tėvynės karo muziejų, pranešė susirinkusiems žmonėms, kad akcija yra neteisėta.
„Gerbiamieji piliečiai, jūs pažeidžiate viešąją tvarką. Neverskite imtis fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių. Prašome išsiskirstyti“, – skelbiama per garsiakalbius.
Karių skaičius aplink muziejų auga: kariai formuoja papildomą grandinę, aplink muziejų pastatyta spygliuotos vielos tvora.
Atnaujinta 17.00
Protestuotojai Baltarusijoje reikalauja Lukašenkos atsistatydinimo
Daugybė protestuotojų sekmadienį susirinko Minsko centre po to, kai opozicijos lyderiai sukvietė žmones į didžiulį mitingą reikalauti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.
Sekmadieninis mitingas yra naujausia protesto akcija dėl A. Lukašenkos ginčytino perrinkimo. Anksčiau autoritarinis šalies vadovas pasiuntė savo liūdnai pagarsėjusią riaušių policiją išvaikyti spontaninius mitingus, kurie buvo surengti po to, kai prieš dvi savaites A. Lukašenka oficialiai buvo perrinktas šeštai kadencijai. Kritikai sako, kad rinkimų rezultatai suklastoti.
Tūkstančiai raudonos ir baltos spalvos vėliavomis apsigaubusių protestuotojų užtvindė Nepriklausomybės aikštę, kur grupė moterų protestavo prieš policijos smurtą prieš opozicijos rengiamą „Maršą už laisvą Baltarusiją“.
„Mes turime tik du reikalavimus – sąžiningi rinkimai ir nutraukti smurtą“, – agentūrai AFP sakė 32 metų Igoris.
Pareigūnai anksčiau perspėjo šalies gyventojus nedalyvauti „nelegaliose demonstracijose“, o vietos žiniasklaida socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos vandens patrankos ir riaušių policija su skydais, judanti link Nepriklausomybės aikštės.
Baltarusijos gynybos ministerija sako, kad imsis priemonių apsaugoti Antrojo pasaulinio karo memorialus, kuriuos vadina „šventomis vietomis“. Taip pat Minsko centre uždarytos keturios metro stotys.
Solidarumą su baltarusiais sekmadienį ketina išreikšti ir Lietuva – planuojama suformuoti gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos.
Nenori „antrosios Ukrainos“
Europos Sąjunga nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir žada įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už rezultatų suklastojimą bei policijos smurtą prieš protestuotojus, kurių beveik 7 tūkst. suimta, o daugelis jų teigė buvę mušami ir kankinami policijos nuovadose.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis) sekmadienį perspėjo, kad negalima leisti Baltarusijai tapti „antrąja Ukraina“, ir pridūrė, jog būtina turėti reikalų su 65 metų prezidentu Aliaksandru Lukašenka – ilgiausiai šalį valdančiu lyderiu Europoje.
„Paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadinamas A. Lukašenka atmeta raginimus trauktis bei galimybę rengti naujus rinkimus. Jis nurodė saugumo tarnyboms numalšinti neramumus ir užtikrinti sienų apsaugą.
Baltarusijos teisėsauga taip pat pradėjo tyrimą dėl opozicijos inicijuotos Koordinacinės tarybos, kuri siekia naujų rinkimų ir taikaus valdžios perdavimo po to, kai, kaip teigia A. Lukašenka, oponentai panoro „užimti valdžią“.
Kariai šarvuočiais yra blokavę privažiavimą prie Nepriklausomybės aikštės nuo geležinkelio stoties pusės. Visus kitus privažiavimus prie prospekto blokavusi milicija.
Protesto akcijos organizatoriai šalies valdžiai ketina pareikšti kelis reikalavimus, įskaitant „visų suimtųjų ir politinių kalinių išlaisvinimą, kaltųjų dėl kankinimų ir nužudymų teisminį persekiojimą ir Lukašenkos pasitraukimą“.
Nuo 1994 metų šaliai vadovaujančio lyderio oponentai organizavo streikus ir didžiausius protestus buvusios sovietinės respublikos šiuolaikinėje istorijoje, reikalaudami, kad A. Lukašenka pasitrauktų.
Praėjusį savaitgalį protesto akcijose visoje Baltarusijoje dalyvavo per 100 tūkst. žmonių.
Solidarumo akcijos taip pat yra planuojamos kaimyninėje Lietuvoje, kur sekmadienį organizuojamas „Laisvės kelias“, – žmonių grandinė sujungs Vilnių su pasienyje esančiais Medininkais.
Ši akcija rengiama rugpjūčio 23 dieną, kaip ir Baltijos kelias, kai 1989 metų rugpjūčio 23-iąją į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Tuomet pasauliui buvo pasiųsta žinia apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.
Europos Sąjunga (ES) nepripažino Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir šią savaitę pažadėjo nustatyti sankcijas, kurios bus nukreiptos prieš tuos, kas, kaip įtariama, klastojo rinkimų rezultatus ir kruvinomis priemonėmis slopino protestus.
Už demokratiją kovojantys protestuotojai turi „kovoti už savo teises“ ir neturi blaškytis dėl autoritarinio lyderio pareiškimų, neva šaliai yra kilusi karinė grėsmė, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pareiškė opozicijai atstovaujanti Baltarusijos prezidento rinkimų dalyvė Sviatlana Cichanouskaja.
„Mes esame Baltarusijos žmonės ir mūsų yra dauguma, mes neatsitrauksime. Mes jų nebebijome“, – pareiškė ji.
A. Lukašenka, kuris skelbiasi laimėjęs prezidento rinkimus surinkęs 80 proc. balsų, šeštadienį pareiškė, kad prie šalies sienų užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
A. Lukašenka atmetė beprecedenčius reikalavimus atsistatydinti bei galimybę surengti naujus rinkimus, nurodė savo saugumo pajėgoms malšinti neramumus ir užtikrinti sienų apsaugą.
Jo prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos, kuri siekia naujų rinkimų ir taikaus valdžios perdavimo, tačiau A. Lukašenka aiškina, kad jo oponentai nori „užgrobti valdžią“.
Kiek anksčiau jis pažadėjo įgyvendinti griežtą politiką, kad padėtis būtų stabilizuota.
„Galite mane smerkti arba nesmerkti, bet, kol aš esu prezidentas, įgyvendinsiu griežtą politiką, kuria sieksiu stabilizuoti padėtį šalyje“, – pareiškė A. Lukašenka, jį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Jis taip pat pabrėžė, jog leidžia protestuotojams šeštadienį ir sekmadienį „pagalvoti“, ir paprašė nuo pirmadienio ant jo nepykti, nes „vadžia turi būti valdžia“.
Baltarusijoje jau beveik dvi savaites vyksta masiniai protestai prieš oficialius prezidento rinkimų rezultatus, kuriais remiantis, šeštai kadencijai su 80,1 proc. balsų buvo perrinktas A. Lukašenka, o jo varžovė opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja esą surinko 10,12 proc. balsų.
Iš viso per protestus sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių. Šimtai jų nukentėjo sulaikymo metu. Keturi žmonės neteko gyvybių. Šiuo metu nėra informacijos, kad kieno nors iš teisėsaugos pareigūnų, panaudojusių perteklinę jėgą, atžvilgiu būtų pradėta baudžiamųjų bylų.
Nuo rugpjūčio 13-osios protestai ir streikai prasidėjo ir daugybėje Baltarusijos bendrovių.
Baltarusijos sostinės centre sugriežtintos saugumo priemonės
Baltarusijos teisėsaugos institucijos griežtina saugumo priemones Minsko centre, kur sekmadienį planuojama surengti protesto akciją, kuriai miesto valdžia nėra išdavusi leidimo.
Pagrindinės pajėgos sutelktos prie Nepriklausomybės aikštės, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, matęs šarvuotų sunkvežimių, omonininkų autobusų, furgonų sulaikytiesiems vežti ir vandens patrankų.
Teisėsaugos pareigūnai apsiginklavę guminėmis lazdomis ir metaliniais skydais.
Išvažiavimus blokuoja kelių milicijos patruliai, dalis važiuojamosios dalies užtverta plastikiniais blokais.
Taip pat sugriežtintos saugumo pajėgos prie Baltarusijos prezidento administracijos pastato, kurį apsupo milicininkai. Čia taip pat matyti omonininkų autobusų.
Milicijos furgonų ir autobusų su teisėsaugos pareigūnais buvo pastebėta dar keliose vietose Minsko centre.
Iš Mahiliouskajos metro stoties pusės į miestą važiuoja kariniai sunkvežimiai.
Liudininkai pasakoja, jog prie išvažiavimų iš daugelio gyvenviečių į Minsko pusę milicininkai stabdo automobilius ir klausia, koks yra kelionės tikslas.
Minske uždarytos keturis metro stotys.
Nepriklausomybės aikštėje, iš kur 14 valandą pajudės Naujosios Baltarusijos eitynės Nepriklausomybės prospektu, renkasi protesto akcijos dalyviai.
Baltarusijos milicija teigia turinti informacijos apie galimas provokacijas
Baltarusijos milicija įspėjo šalies gyventojus, kad dalyvaudami nesankcionuotose renginiuose jie pažeidžia įstatymus, už tai numatyta atsakomybė, praneša portalas „tut.by“.
Minsko milicijos vadas Ivanas Kurbakovas į žmones kreipėsi vaizdo įraše. Jis sakė, kad mieste jau dvi savaites tęsiasi nesankcionuoti mitingai, kurių metu gadinama miesto infrastruktūra ir žmonių turtas.
Pasak jo, kvietimais dalyvauti neteisėtose akcijose siekiama įaudrinti situaciją ir supriešinti visuomenę, o „šio proceso organizatoriai naudojasi žmonėmis kaip daiktais“.
Milicijos vadas sakė turįs duomenų apie rengiamas provokacijas. Jis ragino žmones „nepasiduoti informacinių technologijų įtakai ir sustabdyti vaikus nuo neapgalvotų poelgių“.
Sekmadienį popiet Minske neva dėl keleivių saugumo buvo uždarytos keturios metro stotys ir traukiniai jose nestoja.
Gynybos ministerija išplatino keistą ministro Viktoro Chrenino kreipimąsi.
Vaizdo įraše jis sakė, kad per paskutinį karą Baltarusija neteko kas trečio gyventojo ir buvo kone nušluota nuo žemės paviršiaus. Jis priminė, kad šalyje buvo pastatyti tūkstančiai paminklų aukoms atminti, ir tai yra šventos vietos.
Ministras pareiškė, kad kariuomenė neleis šių vietų niekinti „fašistams“ ir imsis jas ginti, o jeigu greta jų vyks neramumai, tai žmonės „turės reikalų ne su milicija, o su kariuomene“.
Lukašenka paskelbė Baltarusijoje aukščiausią kovinę parengtį dėl „NATO judėjimo“
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad prie šalies sienų užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
„Matome rimtą NATO pajėgų judėjimą arti prie mūsų sienų Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje“, – šeštadienį stebėti karinių pratybų netoli Gardino atvykusio A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Autoritarinis lyderis pridūrė, kad pirmąkart per ketvirtį šimtmečio jam teko priimti „rimčiausią sprendimą“ ir paskelbti visišką kovinę parengtį šalies ginkluotųjų pajėgų pagrindiniuose daliniuose, taip pat sutelkti papildomų pajėgų prie Baltarusijos vakarinės sienos.
Baltarusiją šiuo metu yra apėmusi gili politinė krizė, besitęsianti nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių triuškinamu nugalėtuoju oficialiai buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Penktadienį A. Lukašenka pareiškė, kad šaliai iškilo karinės intervencijos per vakarinę sieną grėsmė, siekiant atkirsti Gardino apskritį.
„Nes jos [Vakarų šalys] išsikėlė tikslą visų pirma atkirsti šią teritoriją – Gardino. Jau ir Lenkijos vėliavas neseniai iškėlė“, – prezidento žodžius citavo „BelTA“.
„Šiuo metu tėvynei iškilęs pavojus. Negalime juokauti. Juolab kad tai yra ne silpnos pajėgos – NATO. Todėl perspėjau Rusijos prezidentą apie Baltarusijoje besiklostančią padėtį. Mes visiškai vienas kitą suprantame; turime atitinkamą sutartį KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties) ir sąjunginės valstybės pagrindu“, – aiškino A. Lukašenka.
Lankydamasis poligone A. Lukašenka tvirtino, kad šalyje realizuojamas „spalvotosios revoliucijos“ scenarijus, tačiau taip pat pasitelkiamas „išorinis veiksnys“.
„Viskas aišku. Kaip ir manėme, viskas vyksta pagal spalvotųjų revoliucijų planą, aštrinant šalyje vidaus politikos padėtį. Situacijos originalumas ir ypatumas – kad įtrauktas išorinis veiksnys, kas būna ne visada. Paprastai jie eskaluoja [padėtį] viduje, nuverčia esamą valdžią. Tačiau kadangi mūsų valdžia tebėra – smarkiai priešinasi, įtraukė išorinį faktorių“, – prezidento žodžius citavo „BelTA“.
A. Lukašenka pavedė gynybos ministrui ir Vakarų operatyvinės vadovybės viršininkui dėti visas pastangas, kad „visų pirma būtų apgintas vakarų Baltarusijos perlas, kurio centras – Gardinas“.
Jis pridūrė, kad tai turi būti daroma „naudojant pačias griežčiausias priemones mūsų šalies teritoriniam vientisumui ginti“.
Autoritarinis lyderis tvirtino, kad Vakarų šalys, veikdamos per NATO, demonstruoja karinį palaikymą Baltarusijos „alternatyviam prezidentui“.
„Matote, kad jie jau tempia čia „alternatyvų prezidentą“, – daro tai rimtai: žeriami Vakarų valstybių pareiškimai apie finansavimą, palaikymą. Karinis palaikymas – akivaizdus: NATO pajėgos perkeliamos prie sienų. Jie viską stumia, kad čionai atvilktų kažkokį naują prezidentą. Jis kreipiasi į Vakarų valstybes, šiuo atveju – NATO, kad būtų apginti gyventojai. Jeigu jie įves pajėgas – Baltarusijai bus galima pastatyti kryžių“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Opozicijos pagrindinė kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, penktadienį Vilniuje surengė naujienų agentūros BNS organizuotą spaudos konferenciją, per kurią sakė, kad Baltarusijoje būtina surengti naujus prezidento rinkimus, valdžia privalo išgirsti savo tautą, o kitos valstybės negali kištis į jos reikalus.
„Labai viliuosi ir tikiu, kad vadovybė išgirs savo tautą. Mums visuomet buvo sakoma, jog prezidentas myli savo šalį ir savo tautą, o tai, ką jis dabar mato, jam aiškiai leidžia suprasti, jog žmonės nori permainų. Labai tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir tauta bus išgirsta, bus pradėtas dialogas ir įvyks nauji, skaidrūs rinkimai“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
A. Lukašenka savo ruožtu pareiškė, kad oponentai nori išsklaidyti Baltarusijos karines ir teisėsaugos pajėgas, nukreipti jų dėmesį nuo padėties šalies viduje ir didinti įtampą prie valstybės sienų. Jis pridūrė, kad kartu skatinamos baltarusių „protesto nuotaikos“ ir „banditizmas“.
Vakarų šalių raginimus deeskaluoti padėtį ir nenaudoti smurto prieš taikias demonstracijas A. Lukašenka vadino „tiesioginiu kišimusi į Baltarusijos reikalus“.
„Kalbama apie finansavimą, mūsų tempimą į derybas su ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija). Suprantama, kam jie visa tai daro“, – kalbėjo jis.
NATO neigia kelianti grėsmę Baltarusijai
NATO teigia, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nepagrįstai kaltina aljansą neva telkiant pajėgas Baltarusijos pasienyje, praneša portalas „tut.by“.
„Bet kokie teiginiai apie NATO pajėgų stiprinimą Baltarusijos pasienyje yra nepagrįsti“, – pareiškė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.
Ji pabrėžė, kad NATO nekelia grėsmės Baltarusijai ar kitoms valstybėms.
O. Lungescu taip pat pažymėjo, kad organizacijos paskirtis yra gynybinė, – aljansas pasirengęs ginti sąjungininkus ir atsakyti į bet kokią agresiją.
Be to, NATO atstovė spaudai paragino Minską gerbti žmogaus teises.
Lenkijoje rugpjūčio 22 d. baigėsi antrasis pratybų „Defender Europe 2020“ etapas.
A. Lukašenka šeštadienį Baltarusijoje paskelbė aukščiausią kovinę parengtį.
Jis teigė, kad tai – „pirmas pats rimčiausias sprendimas per ketvirtį amžiaus atsakant į NATO pajėgų judėjimą netoli Baltarusijos sienų Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje“.