Labiausiai jį šokiravo „OMON pareigūnė Kristina“, kuri, anot jo, mėgavosi lazda mušdama vyrus per genitalijas. Apie šią sadistišku elgesiu pagarsėjusią moterį pasakoja ir kiti sulaikytieji.
„Rugpjūčio 10-osios vakarą motociklu važinėjausi Minsko gatvėmis. Sustojau Prityckio gatvės gale: draugui sugedo mašina. Kažkur tolumoje žmonės šaukė „Tegyvuoja Baltarusija!“, bet masiniu mitingu to nepavadinčiau. Tada iš kažkur atsirado ginkluotųjų pareigūnų, kaip supratau – „Almaz“.
Man pagrasino automatu, liepė gultis. Šaudė, negaliu tiksliai pasakyti, ar į žmogų netoliese, ar šalia jo, bet peršovė automobilio priekinį stiklą. Uždėjo antrankius ir nuvežė į Frunzenskio valdybą. Ten praleidau parą“, – pasakoja D. Morgunovas.
Ten sporto salėje visi sulaikytieji buvo suguldyti veidais į grindis.
„Tada du pareigūnai nusprendė, kad aš – teroristas. Gal kad vilkėjau motociklininko striukę. Nutempė į rūsį. Ilgai lazdomis daužė kojas, visą kūną. Šaukė, kad prisipažinčiau, kiek man moka už dalyvavimą protestuose. Klausė: „Kodėl tu, teroriste, žmonėms šalyje išjungei internetą? Kodėl jauki tvarką Baltarusijoje?“ Mušė taip smarkiai, jog pradėjo temti sąmonė. Tada vėl nuvilko į sporto salę ir pažadėjo: „Vėliau pratęsim.“ Mane išgelbėjo vienas adekvatesnis omonininkas: pervilko į kitą pusę. Gulėjau ten paslikas“, – tęsia 42 metų vyras.
Labiausiai Dmitrijų šokiravo, kaip su juo elgėsi pareigūno bendradarbė, į kurią kolegos kreipėsi Kristinos vardu.
„Ji vaikštinėjo aplink, liepė vyrams pražergti kojas ir sadistiškai lazda mušė tiesiai per genitalijas. Mušė ir liejo tulžį: „Galvijai.“ Vieną vyrą, jam gal apie 50 metų, mergina mušė per genitalijas, užsilipusi šiam ant kojų. Vėliau jis man rodė kraujosruvas. Kristinai, panašu, ne daugiau kaip trisdešimt. Neaukšto ūgio, blondinė. Vilkėjo uniformą, buvo su apsaugine veido kauke“, – prisimena baltarusis.
Anot Dmitrijaus, Kristinos žiaurumas pranoko kone visų tuo metu Frunzenskio valdybos sporto salėje buvusių vyrų.
Paskui Dmitrijus perkeltas į vadinamąjį „stiklainį“ – nedidelę patalpą su dar 7 žmonėmis.
„Per visą tą laiką aštuoniems žmonėms išskyrė vos vieną buteliuką vandens. Neduoti vandens – juk tai tikrų tikriausias fašizmas!“ – piktinasi Dmitrijus.
Netrukus vyras perkeltas į Okrestino tardymo izoliatorių.
„Visus parklupdė ant kelių, rankos už nugaros, galva žemyn. Taip išbuvome kokias penkias valandas. Buvo labai daug sunkiai sumuštų, jie tiesiog parpuldavo ir nejudėdami gulėjo ant grindų. Greitoji norėjo išvežti asmenis su lūžiais ir sunkiausiomis traumomis. Jau net buvo susodinti į mašiną. Bet atėjo vietos daktaras ir pareiškė, kad „niekas niekur nieko neišveš“, kad jis pats „visus pagydys“, – pasakoja Minsko gyventojas.
Dmitrijus pasakoja, kad izoliatoriuje vietų jau nebebuvo, – ir beveik šimtas žmonių atsidūrė vietoje, primenančioje baraką gatvėje: „Iš viršaus – atviras dangus, apačioje – betono grindys. Kai kurie buvo pusnuogiai, negrįžtamai sugadintais drabužiais, dalis – net be batų. Visą naktį šalome. Miegojome pagal eilę. Vietų atsisėsti vienu metu buvo gal dvidešimčiai žmonių. Likę 80 tuo metu stovėjo.“
Dmitrijui užkliuvo viena aplinkybė.
„Maždaug ketvirtadaliui tų, kurie sėdėjo tame barake, vadinasi, ne mažiau nei 25 žmonėms, iš esmės jauniems vyrukams, buvo užpakalyje suplėšytos kelnės. Niekaip nesupratau, kodėl skylės – užpakalio srityje. Patys vėliau papasakojo, kad jiems draskė kelnes ir grasino, kad į išeinamąją įgrūs granatą“, – pasakoja Dmitrijus.
Dmitrijus sakė, kad iš tų, su kuriais teko bendrauti barake, nebuvo nė vieno iš „gatvių barikadų“: „Niekas su tuo OMON nekariavo, tai buvo paprasti žmonės. Vieną pričiupo prie parduotuvės, kitą – bėgiojantį parke, o trečią tiesiog išvilko iš automobilio.“
Per interviu vyras patvirtino, kad naktį Okrestine buvo girdėti šauksmų ir dejonių: „Toks jausmas, kad tuos žmones žudė, o jie klykė taip, kad aš jums nenupasakosiu. Vienam vyrukui iš skausmo, panašu, „nuvažiavo stogas“, jis šaukė: „Šlovė Lukašenkai! Pasirašysiu, ką tik norėsite, tik išleiskite namo.“
Rugpjūčio 13-osios vakarą pareigūnai pastebimai sušvelnėjo.
„Tik vėliau sužinojau, kodėl: gamyklose prasidėjo streikai. Mums pirmą kartą per pusantros paros davė vandens – penkis litrus šimtui sulaikytųjų. Po 50 gramų vienam žmogui. Ir aštuonis kepalus juodos duonos. Išgėrėme tą vandenį, paprašėme daugiau ir mums atnešė. Prasidėjo visai kitoks pokalbis, izoliatoriaus pareigūnai ėmė elgtis visai kitaip, žmogiškiau“, – teigia Dmitrijus.
Rugpjūčio 14-ąją sulaikytuosius iš izoliatoriaus pradėjo paleisti į laisvę.
„Paleistuosius sutiko šimtai žmonių, savanoriai. Pamaitino, gydytojai apžiūrėjo, teisininkai savo pagalbą pasiūlė. Man padėjo nemokamai nukakti iki namų. Palaikymas labai stiprus, tokio tikrai nesitikėjau, žinoma, tai labai malonu. Ačiū visiems, kurie neliko abejingi“, – tut.by sako Dmitrijus ir priduria, kad pirmiausia nori užfiksuoti jam padarytą fizinę žalą, o tada – susirasti savo motociklą.
Apie itin žiaurų vienos pareigūnės elgesį pasakoja ir žurnalistė, trijų vaikų motina Jelena Ščerbinskaja (Dubovič). Leidiniui naviny.by ji pasakojo Okrestino izoliatoriuje patyrusi didžiulį pažeminimą ir smurtą. Šiuo metu moteris ligoninėje, neketina pasiduoti ir kartu su kitomis nukentėjusiomis iš 9-osios izoliatoriaus kameros imsis teisinių priemonių dėl žvėriško vienos iš pareigūnių elgesio.
– Per apžiūrą pirmą kartą ir sutikau prižiūrėtoją, apie kurią, man atrodo, visi dabar rašo. Jos vardas Kristina arba Karina. Ilgi plaukai, blondinė, 30–35 metų amžiaus.
– Ką ji darė?
– Labai žiauri. Kalba kaip vežikas, mane išvadino pačiais baisiausiais žodžiais. Iš moterų tyčiojosi: „Prisimitingavote?“ Daužė man per nugarą, vertė lankstytis, nunarinti galvą, iš sportinių batelių išplėšė vidpadžius.
Merginos kameroje pasakojo, kaip žemino menstruacijas turinčias moteris, – liepė plėšyti įklotus, neva, kad įsitikintų, jog po jais neįsinešė nieko neleistino.
Tokiomis aplinkybėmis apie higienos priemones negalėjo būti nė kalbos. Viena mergina suplėšė savo apsiaustą ir padalijo medžiagos menstruacijas išgyvenančioms moterims. Žinoma, tų skiaučių ilgam neužteko, naudojo tualetinį popierių. Ir tas greitai baigėsi. Vėliau prižiūrėtoja vaikščiojo koridoriumi, nuo ritinėlio plėšė po lapelį popieriaus ir dalijo po kameras. Turėjome plastikinį butelį, turėjome vandens, prausėmės, kaip išmanėme.
Kristina (arba Karina) tyčiojosi iš visų. Net kelis kartus kažkodėl išvedė iš kameros ir sustatė prie sienos. Jeigu nepakankamai plačiai išskėsdavai kojas, prieidavo ir spardydavo blauzdas, per dantis košdama: „Kale, plačiau išskėsk kojas.“ Viena moteris, kuriai buvo menstruacijos, tai Kristinai ir sako, kad negali plačiai išskėsti kojų, nes jai menstruacijos, o ta jai skaudžiai kerta per kojas sakydama, kad tai išskėsti kojų netrukdo. Bet jūs patys suprantate, kad savadarbiai įklotai krinta ant grindų...
Kameroje tvyrojo siaubingas dvokas, bet jau trečią parą mes pradėjome jo nebejausti.
Kristina (arba Karina) man spardė pilvą. Liepė plačiai pražergti kojas, rankas už nugaros ir stipriai palinkti į priekį. Jeigu, anot jos, palinkai nepakankamai žemai, talžė per nugarą.
Buvo teismas, per kurį pasakiau kelis dalykus, atsisakiau pasirašyti popierius, kur buvo parašyta, kad mane sulaikė prie prekybos centro „Riga“. Tada išsivedė į koridorių, ir ta moteris pradėjo mane mušti – spardė pilvą ir plūdo žodžiais, kuriems sinonimų negalėčiau rasti net literatūrinėje kalboje. Ji buvo labai nepatenkinta tuo, kokia aš nesukalbama.
Būtent ji po pirmosios apžiūros izoliatoriuje ištempė mane į koridorių vien su liemenėle ir neužsegtomis kelnėmis. Ten prie sienos ant kelių klūpėjo nuogi vyrai, visų rankos už nugaros. Ant tos sienos – kraujo dėmės, kraujo balos ant grindų. Kažkur kažkas šaukė, kažkas aimanavo, prižiūrėtojai staugė.
Po siaubo istorijų iš izoliatorių Baltarusijos gyventojai įsitraukė į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojos, vardu Kristina, paiešką. Ir netrukus paviešino Kristinos Kazanoj nuotrauką. Ji – Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos apsaugos departamento pareigūnė. Tačiau paaiškėjo, kad tai – klaida.
Rugpjūčio 16 dieną K. Kazanoj savo paskyroje instagrame paskelbė vaizdo įrašą, kuriame prabilo apie patirtą persekiojimą, grasinimus ir įžeidinėjimus. „Žmonės, jūs gi ne žvėrys! Kodėl persekiojate mane ir mano šeimą???“, – įrašo aprašyme klausia pareigūnė. Filmuotoje medžiagoje K. Kazanoj teigia, kad nuo 2020 metų pavasario nebedirba Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos apsaugos departamente.
„Niekada nebuvau Okrestino izoliatoriuje ir nieko nekankinau, nežeminau. Tie, kas mane pažįsta asmeniškai, žino, kad negalėčiau taip elgtis“, – pareiškė jauna moteris.
Itin sadistiškai iš sulaikytųjų besityčiojusios moters tapatybė iki šiol nežinoma.
Šią savaitę ant Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų krito dar baisesni įtarimai.
Skelbiama, kad Gardino ligoninėje gydomi tardymo izoliatoriuje išžaginti vyrai ir moterys.
Apie tai pranešė vienas anonimu panoręs išlikti ginekologas iš Gardino, skelbia regions.by. Nei patys gydytojai, nei nukentėjusieji apie tai viešai kalbėti nenori. Kaip teigia medikai, miesto ligoninėse gydoma merginos, kurios po buvimo tardymo izoliatoriuje atvežtos su gimdos kaklelio pažeidimais, proktologijos skyriuje guli nuo seksualinės prievartos nukentėję vyrai.
Skelbiama, kad aukos buvo žaginamos įvairiais objektais. Kaip teigia gydytojai, merginoms tokios traumos gali sukelti vaisingumo problemų ateityje. Visiems nukentėjusiems reikalinga psichologo pagalba.
Baltarusijos tyrimų komitetas ketvirtadienį nurodė tikrinantis internete paskelbtą informaciją, kad keletas moterų, sulaikytų per pastaruoju metu šalį krečiančius opozicijos protestus, buvo išžagintos izoliatoriuose.
„Įvairiuose tinklalapiuose pasirodė informacijos, kad Gardino ligoninėse esama moterų, nukentėjusių nuo lytinio smurto laikino sulaikymo vietose, apie ką su anonimiškumo sąlyga pranešė gydytojai ginekologai“, – sakoma Tyrimų komiteto pranešime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“.
Komitetas pridūrė, kad informaciją apie piliečius, nukentėjusius per „masines riaušes“ ir areštus, medicinos darbuotojai operatyviai teikia regioninėms tyrimų institucijoms.
„Šiuo metu užregistruotų pranešimų arba pareiškimų, susijusių su žiniasklaidos nurodytomis aplinkybėmis, tyrimų padaliniai neturi. Be to, iš piliečių, apklaustų dėl rugpjūčio 9–12 dienos įvykių, panašios informacijos negauta. Nė viename iš medicinos įstaigų pateiktų dokumentų tokios informacijos taip pat nėra“, – sakoma komiteto pareiškime.
„Jeigu bus gauta piliečių pareiškimų pagal nurodytus faktus, Tyrimų komitetas pateiks teisinį įvertinimą“, – pažymėjo pareigūnai.
A. Lukašenkos „pergalės“ paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.
Trečiadienį Europos Sąjunga paskelbė nepripažįstanti rinkimų Baltarusijoje rezultatų ir pradedanti rengti sankcijas atsakingiesiems už balsų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus.