A. Lukašenkos žodžiai apie tai, kad Baltarusijos opozicija turi planų dėl „rusų kalbos vartojimo draudimo“, ko gero, susiję su tuo, kad jo aplinka jį apgaudinėja. Apie tai interviu RBK kalbėjo Baltarusijos opozicijos kandidatės į šalies prezidentus S. Cichanouskajos kolegė Marija Kolesnikova.
„Pats elementariausias spėjimas, kodėl jis kalba tokius dalykus, yra tai, kad, panašu, jį paprasčiausiai apgaudinėja ir pateikia melagingą informaciją. Todėl, kad, visų pirma, jis neįvardijo koordinacinės tarybos – vadinasi, jis netgi nežino, kaip vadinama ta institucija, kurią mes rengiamės organizuoti. Antra, jis kalbėjo apie programą, bet jokios programos negali būti, nes mes nesame politinė institucija“, – aiškina M. Kolesnikova.
Jos teigimu, koordinacinė taryba yra viešoji institucija, kuria norima suvienyti skirtingų gyventojų segmentų ir įvairių bendruomenių atstovus, siekiant sukurti valdžios perdavimo mechanizmą ir tam reikalingus instrumentus. „Suprantama, kad mes negalime turėti jokios programos“, – pridūrė S. Cichanouskajos bendražygė.
Trečiadienį ryte M. Kolesnikova informavo, kad pats pirmas tarybos narių ir tų, kurie yra pasirengę jai padėti, susitikimas dar tik įvyks (Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba suformavo prezidiumą rugpjūčio 19 d.)
„Vadinasi, vienintelė teorija apie tai, iš kur jis gavo tokią informaciją, yra ta, kad jį tiesiog apgaudinėja ir suteikia melagingą informaciją. Mano manymu, tai labai daug pasako apie tai, kaip jį vertina jo paties aplinkos žmonės, jo pareigūnai, visi tie žmonės, kurie jį supa“, – apibendrino M. Kolesnikova.
Apie tai, kad opozicijos koordinacinė taryba turi planą, kuriame, be kitų dalykų, kalbama apie įvairių ryšių su Rusija nutraukimą ir rusų kalbos Baltarusijoje vartojimo ribojimą, A. Lukašenka pareiškė rugpjūčio 18 d. susitikime su šalies Saugumo tarybos nariais.
„Atvirai apie tai nekalbama, tačiau rengiamas šliaužiantis rusų kalbos draudimas. Įvedama baudžiamosios atsakomybės už baltarusių kalbos įžeidimą sąvoka. Klausykite, ką, nejau yra kokių nors faktų apie tai, kad kažkada įžeidinėjome savo gimtąją kalbą? To niekada nebuvo“, – tvirtino A. Lukašenka.
Jis pridūrė, kad opozicija taip pat siūlo kariuomenėje vartoti baltarusių kalbą ir iki 2030 m. švietimo sistemoje nuo vaikų darželių iki universitetų įvesti ugdymą baltarusių kalba.
Be to, kaip pažymėjo A. Lukašenka, opozicija planuoja pasitraukti iš sąjunginės valstybės su Rusija sutarties, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir „kitų integracinių darinių, kuriuose dominuoja Rusija“.
Tuo metu Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava yra sakiusi, kad Baltarusijos opozicija net ir atėjusi į valdžią neketina nutraukti tarptautinių susitarimų su šalimis partnerėmis, įskaitant Rusiją.
„Esame konstruktyviai nusiteikę visų Baltarusijos Respublikos užsienio partnerių atžvilgiu. Manome, kad visų esamų susitarimų turi būti laikomasi“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ji. M.Kalesnikava pridūrė, kad opozicija taip pat neketina atsisakyti konstruktyvaus dialogo su Rusija. „Mes iš savo pusės patvirtiname norą ir pasiruošimą kurti abiem pusėms naudingus santykius su visomis šalimis partnerėmis, be abejo, įskaitant Rusijos Federaciją“, – tvirtino ji.
Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba, įkurta kandidatės į prezidentus S. Cichanouskajos, trečiadienį suformavo savo prezidiumą.
Koordinacinė taryba nurodė, kad į jos prezidiumą Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, tarptautinio tarpininkavimo paslaugų bendrovės įkūrėja Lilija Vlasova, Minsko traktorių bendrovės (MTZ) streiko komiteto pirmininkas Siarhejus Dylevskis, teisininkas Maksimas Znakas, S. Cichanouskajos patikėtinė Volha Kavalkova, prie rinkimų neprileisto kandidato Viktaro Babarykos štabo koordinatorė Maryja Kalesnikava ir buvęs Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro generalinis direktorius Pavelas Latuška.
Po rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos triuškinamai laimėjusiu buvo oficialiai paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, nors opozicija rezultatus laiko suklastotais, į Lietuvą pasitraukusios pagrindinės opozicijos kandidatės S. Cichanouskajos štabas praeitą šeštadienį paskelbė pradėjęs valdžios perdavimo koordinavimo tarybos formavimą.
Pirmadienį buvo pranešta, kad prie Koordinacinės tarybos prisidėjo daugiau kaip 30 iškilių Baltarusijos visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų, įskaitant Nobelio literatūros premijos laureatę S. Aleksijevič.
Baltarusijos prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl opozicijos mėginimo „užgrobti valdžią“, prezidento A. Lukašenkos oponentams įkūrus Koordinacinę tarybą, turinčią vadovauti taikiam valdžios perdavimui po ginčijamų valstybės vadovo rinkimų, trečiadienį pranešė pareigūnai.
„Tokios tarybos įkūrimas ir veikla yra nukreipta į valdžios užgrobimą ir kenkia Baltarusijos nacionaliniam saugumui“, – vaizdo pranešime sakė generalinis prokuroras Aliaksandras Kaniukas. Jis pridūrė, kad Koordinacinės tarybos įkūrimas, inicijuotas pagrindinės opozicinės kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos štabo, yra „prieštaraujantis konstitucijai“.
Autoritarinis lyderis A. Lukašenka, esantis valdžioje jau 26 metus, paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją per anksčiau šį mėnesį įvykusius rinkimus. Tai išprovokavo didelius opozicijos protestus, o teisėsaugos pastangas malšinti demonstracijas brutaliomis priemonėms pasmerkė Vakarų šalių lyderiai.
S. Cichanouskajos sąjungininkai šią savaitę sušaukė Koordinacinės tarybos pirmąjį posėdį ir paragino surengti naujus rinkimus.
Baltarusijos tyrimų komitetas patvirtino, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl viešų raginimų užgrobti valdžią, valstybinė naujienų agentūra BelTA citavo šios agentūros vadovą Ivaną Naskevičių.
Pasak jo, generalinė prokuratūra trečiadienį pradėjo tyrimą dėl „viešų raginimų užgrobti valstybės valdžią ir vykdyti veiksmus, kuriais siekiama daryti žalą Baltarusijos nacionaliniam saugumui, naudojantis masinės informacijos priemonėmis arba pasauliniu kompiuterių tinklu – internetu“.
A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.
Trečiadienį Europos Sąjunga paskelbė nepripažįstanti rinkimų Baltarusijoje rezultatų ir pradedant rengti sankcijas atsakingiesiems už balsų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus.
A. Lukašenka nepaisė raginimų atsistatydinimų ir šią savaitę nurodė saugumo tarnyboms imtis tolesnių priemonių neramumams malšinti. Jis taip pat paliepė sustiprinti sienų apsaugą, kad į šalį nebūtų slapta įvežta ginklų ar pinigų.