Protestai prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą po ginčijamų rinkimų kol kas nepasižymėjo kokiu nors nusistatymu prieš Rusiją. Pasak analitikų, šiuo atžvilgiu padėtis Baltarusijoje iš pagrindų skiriasi nuo įvykių Ukrainoje 2013–2014 metais, kai vadinamoji Maidano revoliucija nuvertė promaskvietišką vyriausybę.
V. Putinas turi kelis taktinius pasirinkimus. Nors jėgos panaudojimo scenarijus ir veiksmų, panašių į 2014 metais Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją bei paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose, tikimybė negali būti atmesta, manoma, kad tai būtų pasirinkta tik kraštutiniu atveju.
Protestų judėjimas Baltarusijoje įsiplieskė Kremliui itin neparankiu momentu, kai paties V. Putino populiarumas yra smarkiai nusmukęs, palyginus su jo aukštumomis po Krymo prijungimo. Be to, vieną Rusijos Tolimųjų Rytų regioną šiuo metu krečia itin neįprasti protestai.
„Rusai nebuvo tikri, kaip į tai [įvykius Baltarusijoje] reaguoti“, – sakė analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ vyresnysis politikos tyrimų darbuotojas Gustavas Gresselis.
„Jie priėjo išvadą, kad Lukašenka tikriausiai reiškia aklavietę, bet jiems [Kremliui] būtų keblu, jeigu tai būtų padaryta per gatves – taigi, jiems reikia nukreipti tai į procesą, kurį galėtų kontroliuoti“, – naujienų agentūrai AFP ekspertas.
Pasak jo, susidariusi padėtis yra kebli – Kremliuje apsukriu manipuliatoriumi A. Lukašenka, sugebėdavusiu išnaudoti priešpriešą tarp Maskvos ir Vakarų valstybių savo naudai, toli gražu nesižavima, o Rusija Baltarusijoje, kitaip negu daugeliui Ukrainoje, nėra „neapykantos objektas“.
Tuo metu pats protestų judėjimas yra sudėtingas ir neturi aiškaus lyderio.
Jo veidu tapusi rinkimus oficialiai pralaimėjusi pagrindinė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja šiuo metu yra pasitraukusi į Lietuvą ir stengiasi sutelkti aplink savo vėliavą labai skirtingas grupes, pradedant gamyklų darbininkais, baigiant technologijomis besidominčiu jaunimu.
„Manau, jie ieško būdų tai valdyti... [Lukašenka] yra žmogus, kuris gali būti pakeistas Kremliui neprarandant per daug autoriteto; jis jau nebėra Rusijos ir Baltarusijos draugystės simbolis“, – pažymėjo G. Gresselis.
„Pasiruošusi veikti“
Analitikai ragino negretinti įvykių Ukrainoje ir Baltarusijoje. Jie atkreipė dėmesį, kad Ukraina yra visiškai kitokia šalis, nuo 2014 metų sukilimo pasukusi aiškiai provakarietiška kryptimi.
Tuo metu beveik visoje Baltarusijoje rusų kalba yra pagrindinė, o požiūris į Maskvą yra daug palankesnis. Abi šalys stengiasi pabrėžti Sovietų Sąjungos karių heroizmą per Antrąjį pasaulinį karą, Baltarusijoje nusinešusį apie ketvirtadalio gyventojų gyvybes.
„Rusija veikia labai atsargiai. Protestai nėra antirusiški, Baltarusijos visuomenėje nėra antirusiškų nuotaikų – ir Rusija nenori to pakeisti“, – sakė Lenkijos tarptautinių reikalų instituto (PISM) analitikė Anna Maria Dyner.
Pasak jos, jeigu iškiltų kokia nors nauja figūra, galinti išlaikyti Baltarusijos politinę sąjungą su Rusiją ir regioniniu saugumo aljansu KSSO, tai Maskvai gali būti priimtina.
„Rusija nenori imtis karinių priemonių“, – sakė A. M. Dyner ir pridūrė, kad A. Lukašenka V. Putinui tikriausiai „jau įgriso“.
Vis tik ekspertė pridūrė: „Esu tikra, kad Rusija pasiruošusi veikti kiekviena kryptimi, įskaitant karinę, nors ji Rusijai būtų pati brangiausia.“
Kaip pranešama, nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų A. Lukašenka ir V. Putinas jau ne kartą kalbėjosi telefonu. Baltarusijos lyderis tvirtino, kad Kremlius užtikrino suteiksiantis visokeriopą paramą saugumui užtikrinti.
„Netikrumo jausmas“
Tačiau buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Baltarusijoje Nigelas Gouldas-Daviesas, dirbantis Tarptautiniame strateginių studijų institute (IISS), sakė, kad V. Putino ryšiai su A. Lukašenka pastaruoju metu buvo smarkiai pašliję.
„Jie nebėra susisaistę su Lukašenka – jie apčiuopomis tikrina galimą kelią esant šiai padėčiai“, – pažymėjo N. Gouldas-Daviesas ir atkreipė dėmesį, kad Maskva „anaiptol nėra pasyvi“.
Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Council on Foreign Relations“ aukšto rango darbuotojas Stephenas Sestanovichius (Stivenas Sestanovičius) savo ruožtu pabrėžė, kad Maskva palaiko glaudžius ryšius su Baltarusijos elitu, o pastarajam yra naudingi geri ryšiai su rytų kaimyne.
„Šie ryšiai ir palankios Baltarusijos elito nuotaikos suteikia Putinui daug būdų skatinti perėjimą nuo Lukašenkos“, – kalbėjo jis.
Vis tik V. Putinas nenorės, kad pats A. Lukašenka būtų nuverstas per sukilimą, juolab kai įtampą Rusijoje didina prieš vyriausybę nukreipti protestai Rusijos Tolimųjų Rytų mieste Chabarovske.
„Aišku, liaudies revoliucija Baltarusijoje nėra dalykas, kurį Vladimiras Putinas norėtų pamatyti persimetantį į Rusiją“, – AFP sakė Europos politinių analizių centro (CEPA) bendradarbė Katia Glod.