A. Lukašenka ministerijai taip pat nurodė užtikrinti, kad neramumai nebepasikartotų, ypač Minske.
Nepatikslinama, ką tiksliai A. Lukašenka vadina neramumais, ir ar tokius jo žodžius būtų galima vertinti kaip raginimą malšinti protesto akcijas, kurioms pastarosiomis dienomis milicija nebetrukdė, skelbia BBC rusų tarnyba.
„Minske neturi būti jokių neramumų. Žmonės pavargo, žmonės reikalauja taikos ir ramybės... Juk dauguma žmonių, didžioji dauguma, įprato gyventi ramioje šalyje. Ir mes tą ramią šalį privalome jiems sugrąžinti“, – sakė A. Lukašenka.
Žvalgybai nurodyta toliau ieškoti demonstracijų organizatorių, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Belta“. Be to, įsakyta sustiprinti pasienio apsaugą, kad būtų užkirstas kelias „kovotojų ir ginklų“ patekimui į šalį.
A. Lukašenka taip pat pareiškė, kad streiką pradėję valstybės tarnautojai negali grįžti į savo darbo vietas.
Apie šiuos nurodymus paskelbta beveik tuo pat metu, kai prasidėjo specialus ES viršūnių susitikimas krizės Baltarusijoje klausimu.
Rugpjūčio 18 dieną per susitikimą su Saugumo tarybos nariais A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos vakaruose esančios pajėgos – parengtyje. Tokią situaciją jis paaiškino aštrėjančia situacija „ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų“.
A.Lukašenka ir šiandien lankėsi Saugumo taryboje, kur apkaltino Vakarus finansuojant Baltarusijoje vykstančius protestus.
„Gynybos ministerijai vertėtų ypatingą dėmesį skirti NATO pajėgų perkėlimui į Lietuvą ir Lenkiją. Turime stebėti jų judėjimo kryptį ir numatyti jų sumanymus. Šiuo metu tai ir matome, ką jie sugalvojo.
Pernelyg mūsų tai nejaudina, bet pavieniai faktai, ypač Gardino kryptimi, priverčia susimąstyti... Būtina imtis priemonių ir nesidrovėti tų pajėgų judėjimo kryptimi pasiųsti savo ginkluotųjų pajėgų ir technikos... Tai reiškia, kad reikia šiuos klausimus kontroliuoti.
Ypač Gardine, Gardino kryptimi. Nes ten dar labiau norima destabilizuoti situaciją nei Minske“, – sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka trečiadienį atmetė Vakarų šalių siūlymus surengti derybas dėl šalyje po ginčijamų valstybės vadovo rinkimų besivystančios politinės krizės.
„Vakarų valstybių vadovai mums siūlo derybas, diskusijas – tačiau tuo pat metu varo savo liniją. Mes irgi tai matome, suprantame, bet nepriimame. Noriu, kad jie tai išgirstų“, – valstybinė naujienų agentūra BelTA citavo A. Lukašenkos pasisakymą per Valstybės saugumo tarybos posėdį.
Tariamas prezidentas taip pat paragino Vakarų šalių vyriausybes, besiruošiančias aptarti padėtį Baltarusijoje, visų pirma imtis spręsti savo pačių problemas.
„Jie šiandien ruošiasi surengti pasitarimą lyg ir užsienio reikalų ministrų, lyg ir Europos Sąjungos vadovų lygiu. Tiesiog jiems patarčiau: prieš badant pirštu mus – įtraukti į savo pasitarimų darbotvarkę klausimus dėl „geltonųjų liemenių“ [protestų judėjimo] Prancūzijoje, siaubingų riaušių JAV. Norėčiau, kad jie pirmiausiai apsvarstytų protestus prieš izoliaciją dėl koronaviruso Vokietijoje ir kitose Europos šalyse“, – sakė A. Lukašenka.
„Noriu pasakyti, kad pas juos – labai daug problemų. Ir nereikia šiandien baksnoti į Baltarusiją, siekiant nukreipti dėmesį nuo problemų, esančių Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje ir taip toliau“ – pridūrė jis.
Trečiadienį Europos Sąjungos lyderiai pradėjo pasitarimą vaizdo konferencijos formatu padėčiai Baltarusijoje aptarti.
Nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, šalį krečia beprecedenčio masto protestai. Oficialūs rezultatai rodo, kad rinkimus laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, bet opozicija teigia, kad tikroji nugalėtoja yra Sviatlana Cichanouskaja, anot rinkimų komisijos, gavusi kiek daugiau nei 10 proc. balsų.
Prasidėjo neeilinis EVT posėdis dėl krizės Baltarusijoje
Trečiadienį prasidėjo neeilinė Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencija, kurios metu ES šalių lyderiai aptars krizę Baltarusijoje, po to, kai Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino ES lyderius nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų.
Prancūzija, Vokietija ir EVT pirmininkas Charles'is Michelis paragino Aliaksandro Lukašenkos sąjungininkę Rusiją skatinti dialogą, kad krizė būtų išspręsta taikiai, po to, kai saugumo pajėgos brutaliai susidorojo su taikiais protestuotojais, raginančiais A. Lukašenką palikti postą.
ES jau rengia naują sankcijų paketą Baltarusijai, į kurį bus įtraukti rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatus klastoję ir su protestuotojais susidoroję pareigūnai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad jo vadovaujama šalis gali įsikišti į krizę ir šią savaitę perspėjo prieštaraujantis „nepriimtinam“ užsienio šalių kišimuisi į Baltarusijos reikalus arba spaudimui.
EVT posėdžio pradžioje Nyderlandų premjeras Markas Rutte tikino, kad ES „negali pripažinti šių rinkimų rezultatų“, ir paragino imtis „tvirtų ir darnių“ veiksmų.
„Mūsų žinia režimui yra aiški: smurtas yra nepriimtinas, politiniai kaliniai turi būti paleisti, o žmogaus teisės turi būti gerbiamos. Dialogas turi lemti sprendimą, kuris atspindėtų žmonių balsus“, – tviteryje rašė M. Rutte.
A. Lukašenkos „pergalė“ nedemokratiškuose rinkimuose, kuriuose jis surinko neva net 80 proc. rinkėjų balsų, sukėlė didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo 1991-ųjų, kai žlugo SSRS.
Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja, 37-erių politikos naujokė, pabėgusi į Lietuvą, ragino ES lyderius „nepripažinti šių suklastotų rinkimų rezultatų“.
EVT posėdyje taip pat ketinama aptarti besikeičiančią padėtį Malyje, kur buvo surengtas karinis perversmas, atsistatydino prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita, o valdžią perėmę karininkai pažadėjo skubiai surengti rinkimus.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį pasmerkė karinį perversmą ir atmetė „bet kokius nekonstitucinius pokyčius“, nes jie esą negali padėti rasti ilgalaikio sprendimo Malio ekonominėms, politinėms ir saugumo problemoms.
EP pirmininkas: netoleruosime jokios užsienio intervencijos Baltarusijoje
Europos Parlamento (EP) pirmininkas Davidas Sassoli trečiadienį pabrėžė, kad krizę Baltarusijoje galima išspręsti tik demokratiniu keliu, o bet koks kišimasis iš užsienio bus netoleruojamas, skelbiama EP biuro pranešime.
„Yra pakankamai pagrindo baimintis represijų ir karinės intervencijos. Turiu aiškią žinią tiems, kurie mano, kad gali mus suskaldyti: nėra europiečių, kuriems dabartinė situacija nekeltų nerimo. Europiečiai yra vieningi – mes visi nerimaujame, ir tikiuosi, kad Taryba patvirtins, jog ši mūsų reakcija yra teisinga“, – į neeilinę virtualią ES Vadovų Tarybą susirinkusiems Europos lyderiams sakė D. Sassoli.
Jis teigė, kad šiuo metu Europos pareiga yra padaryti viską, jog smurtas liautųsi, o su tuo susiję asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Pasak jo, būtina imtis spaudimo visais įmanomais kanalais, kad nuo rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje sulaikyti asmenys būtų paleisti ir išteisinti. Be to, būtina palaikyti Baltarusijos visuomenės raginimą kuo greičiau surengti naujus rinkimus.
„Minske ir kituose miestuose bei miesteliuose vyrai ir moterys kovoja už vertybes, kurios mums labai artimos ir sudaro mūsų Sąjungos pamatą – žmogaus orumą, žmogaus teises, laisvę ir demokratiją. Tikiu, kad mūsų pareiga, ne tik kaip kaimynų ir draugų, bet visų svarbiausia kaip demokratinės institucijos atstovų – padėti Baltarusijos žmonėms kelyje į apsisprendimą ir ryžtingai imtis veiksmų prieš tuos, kurie naudoja smurtą“, – sakė D. Sassoli.
EP pirmininkas, kaip nurodoma Europos Parlamento biuro pranešime, ragino ES Tarybą neatidėliotinai įvesti sankcijas, pavyzdžiui, įšaldyti su žmogaus teisių pažeidimais ir piktnaudžiavimu valdžia Baltarusijoje susijusių asmenų turtą.