Pastarosiomis dienomis statutiniai politikai atvirai kritikuoja Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir kalba apie suklastotus rinkimų rezultatus, o jų poziciją aktyviai transliuoja naujienų agentūros. Didžiausi Rusijos televizijos kanalai bendros pozicijos, kaip reikėtų kalbėti apie įvykius Baltarusijoje, neturi: vieni protestuotojus vadina nusikaltėliais, o kiti rodo minias aikštėse ir kalbina opozicijos organizuojamų akcijų dalyvius.
Kaip pavyko išsiaiškinti „Meduzai“, žiniasklaida ir sisteminiai politikai šį kartą iš Kremliaus tradicinių nurodymų, kaip reiktų kalbėti apie situaciją Baltarusijoje, negavo, o pati Rusijos valdžia, panašu, kol kas palaikyti A. Lukašenką neskuba.
„Man atrodo, kad Rusija, neskubėdama su tokiais rinkimais sveikinti Lukašenkos, ateičiai išsaugos veiksmų laisvę ir nesusiteps“, – praėjus dienai po prezidento rinkimų Baltarusijoje RBK pareiškė partijos „Vieningoji Rusija“ narys, Nepriklausomų valstybių sandraugos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Konstantinas Zatulinas.
Per interviu Gazeta.ru K. Zatulinas pasisakė dar tiesmukiau: „Prezidentinė kampanija buvo neatsiejama nuo falsifikavimo ir dezinformacijos. Tokiomis aplinkybėmis kalbėti apie tai, kiek balsų rinkimuose surinko Lukašenka, tai būrimas iš kavos tirščių. Akivaizdu, kad skelbiami skaičiai laužti iš piršto. Oficialūs rezultatai nekelia pasitikėjimo“.
Valstybės Dūmos aparatui artimas „Meduza“ šaltinis paaiškina, kad deputatai jokių aiškių nurodymų, ką kalbėti, negavo nei iš žemųjų rūmų pirmininko Viačeslavo Volodino, nei iš frakcijų vadovybės.
Kremlius taip pat parlamentarams neišplatino nei gairių, ką reikėtų galvoti ir kalbėti, nei konkrečių paruoštukų.
„Jeigu kažkas turi savo nuomonę, niekas nedraudžia jos išsakyti. Zatulinas turėjo, tai ir pasisakė“, – situaciją Dūmoje komentuoja šaltinis. Anot jo, analogiška situacija šiuo metu susiklosčiusi ir Federacijos Taryboje.
Vieningos linijos, nušviesdamos įvykius Baltarusijoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Ukrainos atveju, nesilaiko ir pagrindinės Rusijos Federacijos naujienų agentūros. Pavyzdžiui, „RIA Novosti“ pakankamai detaliai informuoja apie protesto akcijas, taip pat streikus gamyklose.
Tik štai opozicijos mitingo, vykusio rugpjūčio 16 dieną Minske, dalyvių skaičių agentūros korespondentas įvardijo kaip kelias dešimtis tūkstančių, nors iš tikrųjų žmonių buvo apie 250-250 tūkst. Tame pačiame pranešime agentūra padidino skaičių žmonių, dalyvavusių A. Lukašenkos palaikymo akcijoje.
O štai rugpjūčio 18 dienos naujiena, kad Baltarusijos ambasadorius Ispanijoje paragino perskaičiuoti rinkimų balsus, „RIA Novosti“ svetainėje buvo iliustruota įspūdinga fotogalerija su nuotraukomis iš opozicijos mitingų ir maršų, o tekste teigiama, kad masiniai protestai prasidėjo iš karto po rugpjūčio 9-osios rinkimų, „o per pirmąsias protestų dienas juos malšino jėgos struktūrų pareigūnai, prieš su rinkimų rezultatais nesutinkančius naudoję ašarines dujas, vandens patrankas, signalines raketas ir gumines kulkas“.
Valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS protestus Baltarusijoje nušviečia dar detaliau. Pavyzdžiui, skelbia naujieną, jog Baltarusijos opozicionieriai prie izoliatoriaus džiugiai palaiko tinklaraštininką Siarhejų Cichanouskį (Sviatlanos Cichanouskajos, kurią opozicija laiko prezidento rinkimų nugalėtoja, vyrą) ir sudainavo jam dainą.
TASS savo skaitytojams taip pat praneša, jog taip ir nebuvo išspausdintas baltarusiškos „Komsomolskaja Pravda“ numeris apie sekmadienio protestus. Valstybinė naujienų agentūra taip pat informuoja apie streikus, apie tai, kaip Baltarusijos valdžia puola protestus nušviečiančius žurnalistus.
Panašiai apie situaciją Baltarusijoje praneša ir nevalstybinis „Interfax“: ten galima rasti naujienų apie streikus, o rugpjūčio 16 dienos protesto dalyvių skaičius skelbiamas remiantis nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida ir įvairiais „Telegram“ kanalais.
Kaip „Meduza“ sakė vienos iš didžiausių naujienų agentūrų darbuotojas, nurodymų iš Kremliaus, kaip reikėtų nušviesti įvykius Baltarusijoje, nebuvo: „Nei palaikyti Lukašenką, nei šmeižti opoziciją ir protestuotojus, nieko... Viskas pačių naujienų agentūrų rankose. Tokia štai žodžio laisvė“.
Tiesa, pažymi „Meduza“ pašnekovas, kai protestai Baltarusijoje įgavo pagreitį, iš Kremliaus atėjo prašymas „juos nušviesti subalansuotai“.
Du „RIA Novosti“ darbuotojai „Meduzai“ sakė, kad jokių nurodymų, kaip elgtis su situacija Baltarusijoje, ką nutylėti, o ką akcentuoti, redakcija negavo. Vienas iš pašnekovų tokį požiūrį įvardijo „kaip objektyvų vertinant su tuo, kokia situacija buvo Ukrainos atveju“, o antrasis – tiesiog pavadino „neutraliu“.
Pagrindinės „RIA Novosti“ naujienų direkcijos vadovas Dmitrijus Gornostajevas „Meduza“ sakė, kad, nušviesdama įvykius Baltarusijoje, naujienų agentūra vadovaujasi „naujienų įstatymais“: „Mes nepalaikome nė vienos pusės, vienodai nušviečiame tiek valdžios, tiek opozicijos veiksmus“, – tvirtina D. Gornostajevas.
Į klausimą, ar agentūra gauna prezidento ar užsienio reikalų ministerijos nurodymų, D. Gornostajevas atsakė neigiamai ir pridūrė, kad agentūra „kliaujasi tik savo korespondentų pranešimais“.
„Interfax“ ir šiuo atveju laikosi tos pačios pozicijos kaip ir visais kitais atvejais – objektyvumo“, – „Meduzą“ patikino vyriausiasis minėtosios naujienų agentūros aktualijų redaktorius Aleksejus Meškovas, atsakydamas į klausimą, kokia „Interfax“ pozicija įvykių Baltarusijoje klausimu.
Agentūra jokių rekomendacijų, kaip derėtų elgtis, nei iš prezidento, nei iš užsienio reikalų ministerijos negavo: „Jie (valdžia), man atrodo, jokių nurodymų neduoda (dėl situacijos Baltarusijoje), sprendžiant pagal kitas agentūras, visi skelbia taip, kaip yra“.
Televizijos dirba be nurodymų
„Iš teksto išdėstymo, stilistikos, komentarų, tiesioginės kalbos jau daug metų šifruoju, kokia Rusijos valdžios įtaka tam, kaip įvykiai pateikiami televizijos ekranuose. Šį kartą jokios tikslios ir bendros instrukcijos – kaip nušviesti situaciją Baltarusijoje – akivaizdžiai nėra. Pirmą dieną po rinkimų Rusijos kanalai visi pateikė savas versijas“, – teigia televizijos analitikė Arina Borodina.
Ekspertė labiausiai tikrovės neatitinkančia įvardijo „Rossija 1“ parodytą įvykių Baltarusijoje versiją.
Tiek „Pirmasis kanalas“, tiek NTV parengė reportažų tiek apie streikus, tiek apie solidarumo grandines, tiek „iš izoliatorių paleistųjų protestuotojų skundus ir traumas“, atkreipia dėmesį televizijos kritikė.
Rusijos televizijos kanalai iš tikrųjų gana skirtingai nušviečia baltarusių kovą už pokyčius. Tuo įsitikino ir „Meduza“ komanda, įvertinusi rugpjūčio 16-osios vakarą parodytus reportažus – tą dieną Baltarusijos opozicija surengė didžiausią šalies istorijoje protesto akciją, o A. Lukašenka – ne itin vykusį jo palaikymo mitingą.
„Pirmojo kanalo“ siužete jo autoriai teigia, kad Baltarusijos Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų nugalėtoju pripažino A. Lukašenką. Valdžiai palankaus mitingo dalyvius pavadino „Lukašenkos elektorato branduolio atstovais – darbininkais, žemdirbiais, biudžetininkais“.
„Mama, kaip galiu tylėti, kad aš už mūsų prezidentą, už gimtąją Baltarusiją... Jau savaitę nemiegojau. Jeigu į valdžią ateis fašistai, negalėsiu gyventi“, – reportaže teigia maža miela mergaitė.
„Pirmasis kanalas“ savo medžiagose neužsimena apie protesto akcijos dalyvių skaičių, o vietoj didžiulės minios parodė tik pavienes Minsko gyventojų grupeles. Kelis kartus televizijos kanalo korespondentas priminė „spalvotąsias revoliucijas“ ir paramą opozicijai iš Vakarų.
„Meduza“ šaltinis, artimas prezidento administracijai, aiškina, kad toks laisvas valstybinės žiniasklaidos įvykių Baltarusijoje interpretavimas įmanomas tais atvejais, kai pats Kremlius neturi konkrečios nuomonės ir „vieno palankesnio scenarijaus“, kurį būtų suinteresuotas parduoti.
„Paprasčiausiai laukia – atsilaikys Lukašenka ar ne“, – teigia pašnekovas.
Nepaisant viešų pareiškimų dėl kišimosi iš užsienio, Rusijos valdžia protestus Baltarusijoje ir valdžios reakciją į juos vertina kaip išskirtinai šalies vidaus politikos klausimą, „Meduzą“ tikina šaltiniai iš valdžios sferos.
Palaikyti A. Lukašenką, anot jų, nelinkęs ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Lukašenkos nemyli nei Putinas, nei Dmitrijus Medvedevas (buvusio Rusijos prezidento ir premjero). Paskutinis lašas buvo Rusijos valdžios kritika per Lukašenkos rinkimų kampaniją – jis liovėsi buvęs bent kiek naudingu partneriu“, – teigia prezidento aplinkai artimas šaltinis.
Visgi Kremliui dėl protestų Baltarusijoje šiek tiek neramu, ypač dėl to, kaip jie nušviečiami viešai, pažymi pašnekovas. „Problemų sprendimo gatvėse, aikštėse, Maidano labai bijo, todėl apie mitingus televizijose stengiamasi labai palankiai nekalbėti“, – teigia jis.