„Kalbant apie sąjunginės valstybės sutartį, joje numatyta abipusė pagalba. Bet dabar tokio poreikio nėra“, – kalbėjo V. Putinas. Jį cituoja portalas „Meduza“.

Į klausimą, kokiu atveju karinė pagalba būtų suteikta, V. Putino atstovas sakė, kad hipotetiškai tokių situacijų aptarinėti nenori.

D. Peskovas taip pat teigė, kad Rusija pripažįsta rinkimų Baltarusijoje rezultatus, o viską, kas vyksta šioje šalyje, laiko jos vidiniu reikalu.

Kartu jis pažymėjo esą bandoma kištis į įvykius Baltarusijoje. Kas tiksliai į juos „kišasi“, D. Peskovas nepasakė.

Pasak D. Peskovo, baltarusiai patys turi teisinėmis priemonėmis ir dialogu spręsti iškilusias problemas.

„Tarptautiniai stebėtojai dalyvavo [Baltarusijos] rinkimuose. Žinote, kad daugelis stebėtojų, daugelis organizacijų, tokios kaip ETPA (Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja) ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ODIHR (Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras), atsisakė šių rinkimų stebėjimo misijų. Tuo tarpu tie tarptautiniai stebėtojai, kurie [ten] buvo, pripažino įvykusius rinkimus. Tai situacija de jure ir de facto, kalbant apie tarptautinius stebėtojus“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Taip jis atsakė į klausimą, ar Kremlius pripažįsta Baltarusijos rinkimų rezultatus ir ar reikia naujų rinkimų šioje šalyje, kuriuos stebėtų tarptautiniai stebėtojai.

„Dar kartą kartoju: mes už tai, kad situacija išliktų teisinėje erdvėje... Baltarusiai patys turi spręsti savo problemas toje teisinėje erdvėje ir dialogo erdvėje“, – pabrėžė D. Peskovas.

Konkrečiau paklaustas, ar Kremlius pripažino Baltarusijos rinkimų rezultatus, Vladimiro Putino atstovas atsakė: „Jūs žinote, kad prezidentas Putinas pasveikino [Baltarusijos] prezidentą [Aliaksandrą] Lukašenką.“

Rusijos Valstybės dūmos deputato Konstantino Zatulino pasisakymą, kad rinkimai Baltarusijoje buvo suklastoti, D. Peskovas pakomentavo taip: „Rusijos Federacijoje užsienio politiką ir vidaus politikos pamatą formuoja valstybės vadovas.“

Atsakydamas į klausimą, kaip elgsis Maskva, jei vis dėlto paaiškėtų per rinkimus buvus pažeidimų, Kremliaus atstovas paragino „neužsiimti hipotetiniais svarstymais“.

Kaip rašo rbc.ru, rugpjūčio 16 d. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos spaudos sekretorius Vladimiras Zainetdinovas teigė, kad iš Minsko pagalbos prašymų nebuvo.

Jei visgi prašymas gautas būtų, jį svarstytų „organizacijos nustatyta tvarka“. Organizacijos atstovas pažymėjo, kad visi sprendimai dėl pagalbos teikimo gali būti priimami tik pasikonsultavus su visomis aljanso narėmis (be Rusijos ir Baltarusijos, tai Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas).

Rugpjūčio 19 d. A. Lukašenka tikino, kad Baltarusijoje „nėra nė vieno užsienio kario“. Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje pranešimus apie karinės technikos kolonų iš Rusijos pasirodymą šalyje jis pavadino „melagienomis“.

Nepaisant Rusijos, kaip tradicinės sąjungininkės, svarbos Baltarusijai, kurios ekonomikos palaikymui didelę įtaką turi Maskva, nedaugelis Rusijos analitikų mano, kad Kremlius pakartos Ukrainos scenarijų.

Šimtams tūkstančių žmonių visoje Baltarusijoje prisijungiant prie taikių protestų ir visuomenės paramai A. Lukašenkai nykstant, Rusija iš bandymų padėti numalšinti protestus turi mažai naudos, skelbia RFE/RL.

„Investuoti į jėgos panaudojimą prieš permainų siekiančius ir smurto nenorinčius draugiškai nusiteikusius gyventojus netgi Vladimirui Putinui gali būti pernelyg rizikinga“, – RFE/RL sakė Maskvos Carnegie centro vyresnysis mokslo darbuotojas Aleksandras Baunovas.

Skirtingai nei buvo protestų Ukrainoje atveju, Baltarusijoje vykstančių protestų neskatina antirusiškos nuotaikos. Jeigu mėgins jėga pažaboti baltarusius, Rusija rizikuoja, kad toks nusiteikimas pasikeis. „Tai pakeistų gyventojų nuomonę. Toks elgesys reikštų, kad V. Putinas yra blogiau už A. Lukašenką, mat A. Lukašenka bent jau yra vietinis“, – galimą Rusijos puolimą komentavo A. Baunovas.

Minske gyvenantis politologas Artsiomas Šraibmanas teigia, kad Rusija savo pareiškimais leido aiškiai suprasti, kad jos intervencija būtų galima tik pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos nuostatus „užsienio agresijos“ atveju, nepaisant A. Lukašenkos tvirtinimo, jog Maskva atsiųs pagalbą vos sulaukusi Baltarusijos prašymo. O tai, kad Maskva vengia minėti A. Lukašenką, neabejotinai reiškia, jog yra žinoma apie tai, kaip smuko jo populiarumas.

Delfi primena, kad tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad Rusija pažadėjo visokeriopą pagalbą „užtikrinant šalies saugumą karinės grėsmės atveju“.

Susidūręs su didžiausiu iššūkiu savo valdžiai nuo 1994 metų, kai tapo prezidentu, A. Lukašenka paskambino į Maskvą ir šeštadienį telefonu kalbėjosi su V. Putinu, perspėjęs, kad iškilusi „grėsmė ne tik Baltarusijai“.

Vėliau jis sakė kariuomenės vadams, kad V. Putinas pasiūlė „visokeriopą pagalbą Baltarusijos saugumui užtikrinti“.

A. Lukašenka taip pat nurodė perkelti iš Vitebsko į Gardiną desantininkų. „Mes negalime ramiai stebėti to, kas vyksta šiose teritorijose (šalies vakaruose). Mūsų kariškiai taip pat nerimauja dėl šios problemos. Todėl, atsižvelgdamas į įtemptą padėtį vakariniame pasienyje, paprašysiu perkelti oro desantininkų brigadą iš Vitebsko į Gardiną“, – sekmadienį televizijos kanalo „Belarus 1“ eteryje sakė A. Lukašenka.

A. Lukašenka garsėja savo pastangomis kiršinti Rusiją su Europos Sąjunga, kai jam tai patogu, bet Baltarusija ekonomiškai smarkiai priklauso nuo Rusijos.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.

Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.