Naujienų portalas Tut.by pranešė, kad Nepriklausomybės aikštėje prie Vyriausybės rūmų susirinko apie 10 tūkst. žmonių, reiškiančių solidarumą su streikus pradėjusiais stambių šalies įmonių darbininkais.

Remiantis vietos žiniasklaida, mitingai vyko ramiai, žmonės bendravo tarpusavyje, skambėjo dainos. Kartais protestuotojai skandavo „Išeik!“.

Apie pusę dešimtos vakaro protestuotojai pradėjo skirstytis.


Baltarusijos opozicija, ginčijanti autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą per rinkimus, kuriuos ji laiko suklastotais, ir reikalaujanti perduoti jai valdžią, anksčiau antradienį per spaudos konferenciją paragino Rusiją ir Europos Sąjungą garantuoti naujai įkurtos Koordinacinės tarybos saugumą.

„Šios garantijos yra absoliučiai būtinos. Šiuo atveju yra svarbus mūsų kaimynių Rusijos ir ES vaidmuo – tai atitinka ir Maskvos, ir Briuselio interesus. Priešingu atveju, jeigu Koordinacinė taryba negaus saugumo garantijų, iškils žmonių pasitikėjimo klausimas“, – per spaudos konferenciją Minske po naujai įkurtos tarybos pirmojo posėdžio sakė jos narys Pavelas Latuška.

Pasak jo, Baltarusijos opozicija nusiteikusi kurti gerus kaimyniškus santykius tiek su Rusija, tiek su ES.

„Paskutinis Baltarusijos politikas bus tas, kas pastatys sieną tarp mūsų ir Rusijos. Bendradarbiavimas su Rusija – ekonominis, prekybinis – atitinka Baltarusijos pragmatiškus interesus, kaip ir bendradarbiavimas su Europos Sąjunga“, – sakė buvęs baltarusių kultūros ministras ir diplomatas A. Latuška.

„Esame suinteresuoti būti tvirtas tiltas, jungiantis Rusiją ir Vakarų Europą“, – pareiškė jis.

A. Latuška pabrėžė, kad Koordinacinė taryba laukia aiškios ES pozicijos dėl dabartinės padėties Baltarusijoje ir jos įvertinimo.

„[Reikalinga] tiksli, aiški, vienareikšmė pozicija. Jūs mus labai ilgai mokėte demokratijos principų, standartų, žmogaus teisių laikymosi. Taip atkakliai mus mokėte, kad, atrodo, išmokėte – tik, deja, ne valdžią, o žmones“, – kalbėjo jis.

„Reiškia, dabar – jums [tenka] vaidmuo, kad ir valdžia į tai atkreiptų dėmesį ir imtųsi konkrečių aiškių žingsnių“, – pridūrė A. Latuška.

Tuo metu Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava sakė, kad Baltarusijos opozicija net ir atėjusi į valdžią neketina nutraukti tarptautinių susitarimų su šalimis partnerėmis, įskaitant Rusiją.

„Esame konstruktyviai nusiteikę visų Baltarusijos Respublikos užsienio partnerių atžvilgiu. Manome, kad visų esamų susitarimų turi būti laikomasi“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ji.

Foto: Scanpix

M. Kalesnikava pridūrė, kad opozicija taip pat neketina atsisakyti konstruktyvaus dialogo su Rusija.

„Mes iš savo pusės patvirtiname norą ir pasiruošimą kurti abiem pusėms naudingus santykius su visomis šalimis partnerėmis, be abejo, įskaitant Rusijos Federaciją“, – tvirtino ji.

Tuo tarpu A. Lukašenka apkaltino opoziciją, kad ji nori nutraukti sutartį su Rusija dėl sąjunginės valstybės, išvesti Minską iš Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) ir reikalauti Rusijos karinių objektų iškeldinimo iš Baltarusijos.

Padėtį aptarė JT Saugumo Taryba

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį surengė diskusijas dėl Baltarusiją po ginčijamų prezidento rinkimų apėmusios krizės, per kurias šalys narės buvo paragintos daryti viską, ką gali, kad užkirstų kelią padėties eskalavimui.

Diskusijos, kurių paprašė Estija ir Jungtinės Valstijos, vyko per uždarą posėdį, kurio pagrindinė tema buvo padėtis Jemene. Baltarusijos klausimas buvo aptartas per posėdžio dalį, skirtą „visiems kitiems reikalams“.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu 15 narių turinčiai Saugumo Tarybai sakė, kad jai tenka „svarbus uždavinys užkirsti kelią smurtiniams konfliktams. Dėl to mūsų pareiga – iš anksto perspėti ir padidinti informuotumo lygį“, sakoma pranešime.

„Naudoti prevencinę diplomatiją visais lygiais yra itin svarbu, kad būtų išvengta eskalavimo smurtinio konflikto link“, – pabrėžė Estijos diplomatijos vadovas.

„Šiandienos susitikimas siunčia signalą, kad atidžiai stebime įvykius Baltarusijoje ir rūpinamės, jog [JT] generalinis sekretorius gautų visą būtiną palaikymą prireikus naudoti savo prevencinės diplomatijos priemones“.

„Ši Taryba liks įsitraukusi į situaciją ir toliau gaus atnaujinamą informaciją apie įvykius, jeigu padėtis to reikalaus“, – kalbėjo U. Reinsalu.

Foto: Scanpix

Nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, šalį krečia beprecedenčio masto protestai.

Oficialūs rezultatai rodo, kad rinkimus laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, bet opozicija teigia, kad tikroji nugalėtoja yra Sviatlana Cichanouskaja, anot rinkimų komisijos, gavusi kiek daugiau nei 10 proc. balsų.

Rinkimų dienos vakarą ir porą vėlesnių dienų Baltarusijos saugumo pajėgos mėgino nuslopinti protestus brutaliomis priemonėmis. Prieš demonstrantus buvo naudojamos kurtinamosios granatos, ašarinės dujos, guminės kulkos ir ašarinės dujos. Kaip rodo oficialūs duomenys, buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst protestuotojų, per 250 žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti. Taip pat žuvo mažiausiai du žmonės, iš jų vienas – per demonstraciją, o kitas – sulaikymo įstaigoje.

Įvykių liudininkai ir paleisti protestuotojai pasakojo, kad prieš milicija areštuotus žmones mušė, kankino, taikė psichologinį smurtą.

Nuo rugpjūčio 12-osios teisėsaugos pareigūnai didelio smurto nebenaudojo, nors buvo pranešama apie tolesnius areštus.

Antradienį nepriklausomos žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė apie vieną protestų dalyvį, žuvusį per eismo įvykį neaiškiomis aplinkybėmis.