Baltarusijos opozicija: laikino sulaikymo įstaigose tebėra 4 tūkst. protestuotojų
Kandidatės į Baltarusijos prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos sąjungininkė ir buvusio kandidato į prezidentus Viktaro Babarykos rinkimų štabo vadovė Marija Kolesnikova pareiškė, jog laikino sulaikymo įstaigose tebėra apie 4 tūkst. nesutinkančiųjų su abejotinais šalies prezidento rinkimų rezultatais.
Ji pabrėžė, jog Aliaksandro Lukašenkos režimas, sulaikymų, įskaitant stipriausių jo varžovų, taktikos ėmęsis gerokai anksčiau prieš rinkimus, raginamas nedelsiant visus dėl to sulaikytuosius paleisti.
„Paskutiniais mano turimais duomenimis, laikino sulaikymo įstaigose tebėra maždaug 4 tūkst. žmonių. Mes reikalaujame, kad visi būtų paleisti, įskaitant politinius kalinius, kurie buvo sulaikyti dar prieš rinkimus“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS cituoja M. Kolesnikovą.
Minske sulaikomi taikios protesto akcijos dalyviai
Baltarusijos opozicinė žiniasklaida praneša apie sekmadienio taikios protesto akcijos šalies sostinėje dalyvių pirmuosius sulaikymus.
„Pirmieji areštai. Netoli GUM (Valstybinės universalinės parduotuvės – red. past.) iš baltos spalvos mikroautobuso iššokę teisėsaugos pareigūnai sugriebė kelis žmones ir nutempė juos į mikroautobusą. Minia pasipiktino“, – praneša „Laisvės radijo“ Baltarusijos skyrius.
Kaip buvo skelbta, jau septintą dieną po Baltarusijos prezidento rinkimų Minske vyksta protesto akcijos dėl abejotinų jų rezultatų.
Sekmadienį Baltarusijos sostinėje vykusioje taikioje protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai tūkstančių žmonių.
Baltarusijos opozicija pasiryžusi kreiptis į teismą dėl teisėsaugos veiksmų
Kandidatės į Baltarusijos prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos sąjungininkė ir buvusio kandidato į prezidentus Viktaro Babarykos rinkimų štabo vadovė Marija Kolesnikova pareiškė, jog šalies teisėsaugos institucijų veiksmai per protesto akcijas po prezidento rinkimų bus apskųsti teisme.
„Rytoj pateiksime [teismui] pareiškimą dėl žmonių mirties faktų, smurto prieš žmones. Kiekvienas, kuris naudojo smurtą, turi būti patrauktas atsakomybėn pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus“, – kalbėjo M. Kolesnikova, pasisakydama protesto mitinge Nepriklausomybės aikštėje Minske.
Ji pareiškė, kad protestuotojai reikalauja išlaisvinti visus politinius kalinius, ir paragino Aliaksandrą Lukašenką trauktis iš Baltarusijos prezidento pareigų, skelbia Baltarusijos didžiausias opozicinis portalas tut.by.
Buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Andrejus Dmitrijevas kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą
Buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Andrejus Dmitrijevas pateiks skundą Aukščiausiajam Teismui dėl Centrinės rinkimų komisijos paskelbtų rinkimų rezultatų.
Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, cituodama A. Dmitrijevą.
„Taip, būtinai. Ir aš raginu visus rinkimų komisijų narius ateiti su manimi kaip klastočių liudytojus. Tai yra jų galimybė“, – sakė A. Dmitrijevas.
Centrinės rinkimų komisijos galutiniais duomenimis, A. Dmitrijevas per rugpjūčio 9-ąją vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus surinko 1,21 proc. balsų, o rinkimus laimėjo Aliaksandras Lukašenka, sulaukęs 80,1 proc. rinkėjų palaikymo ir įtikinamai įveikęs artimiausią varžovę, opozicijos kandidatę Sviatlaną Cichanouskają, kuri gavo 10,12 proc. balsų.
Protesto mitingas Minske sekmadienį pritraukė šimtus tūkstančių žmonių, truko 5 valandas
Šimtai tūkstančių žmonių sekmadienį susirinko į Baltarusijos sostinės centre surengtą dar vieną taikų protesto mitingą dėl abejotinų prezidento rinkimų rezultatų.
Mitingas prasidėjo prie paminklo „Minskas – didvyrių miestas“ 14 valandą, Baltarusijos sostinės gyventojai rinkose šeimomis – su vaikais. Protestuotojai, nešini baltai raudonomis vėliavomis, gėlėmis, balionais, stengėsi netrukdyti eismui gretimose gatvėse, o pravažiuojančių automobilių vairuotojai juos sveikino bei sustoję siūlė geriamojo vandens, Minske tvyrant beveik 30 laipsnių karščiui.
„Mūsų skaičiavimais, keli šimtai tūkstančių žmonių susirinko į protesto akciją. Vaizdo įrašas neatspindi viso vaizdo – paminklo aikštėje tiesiog pritrūko vietos, o būriai žmonių užpildė visas gretimas teritorijas“, praneša portalas tut.by.
„Laisvės radijo“ liudininkai tvirtino, kad akcijos dalyvių skaičius viršijo 400 tūkstančių.
Akcijoje dalyvavo ir buvusios kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos sąjungininkė Marija Kolesnikova.
„Tai yra grandioziniai dalykai! Baltarusijos žmonės neįtikėtini! Jie įrodo, kad teisėtai priklauso daugybei Europos tautų“, – pareiškė M. Kolesnikova.
Paklausta, ką opozicija ketina daryti toliau, atsižvelgdama į tai, kad šalies prezidentas Aliasandras Lukašenka neketina atsistatydinti, ji atsakė: „Jis nebėra mūsų oponentas.“
Protestuotojai skandavo šūkius, reikalaudami A. Lukašenkos atsistatydinimo ir per protesto akcijas sulaikytųjų išlaisvinimo.
Tada protestuotojų kolona pajudėjo Nepriklausomybės aikštės link, kur tuo metu jau buvo pasibaigęs A. Lukašenkos šalininkų mitingas. Po kurio laiko beveik visa teritorija, esanti priešais Vyriausybės rūmus, buvo užpildyta protestuotojų, kurie skandavo „Išeik!“
Valstybės saugumo pajėgos manifestacijai netrukdė, dalyviai po 19 val. pradėjo pamažu skirstytis.
Prezidento rinkimai Baltarusijoje įvyko rugpjūčio 9 dieną.
Remiantis oficialiais rezultatais, dabartinis prezidentas A. Lukašenka, einantis pareigas nuo 1994 metų, laimėjo rinkimus triuškinama persvara prieš kitus kandidatus.
Paskelbti rinkimų rezultatai sukėlė masinius protestus, kurie tęsiasi iki šiol. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių. Nuo ketvirtadienio įvairiose Baltarusijos pramonės įmonėse taip pat prasidėjo taikūs protestai.
Lukašenka oponentus kaltina žiaurumu Baltarusijos miestų gatvėse
Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka neprisiėmė atsakomybės už griežtas priemones pirmosiomis dienomis po praeitą sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų vaikant masines demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose ir apkaltino žiaurumu pačius protesto akcijų dalyvius.
„Sako, [kad valdžia] pademonstravo neva žiaurumą, neva žiaurumą gatvėse. Jūs jį sukėlėte, tą žiaurumą. Aš jį sukėliau? Valdžia? Mums jo nereikėjo“, – sekmadienį per savo šalininkų mitingą Minske pareiškė A. Lukašenka, po rinkimų susidūręs su didžiausiu iššūkiu per savo 26 metus valdžioje.
Pasak jo, jėgos struktūros veikė norėdamos „sustabdyti juos“, nes „jei jie nebūtų sustabdyti, jūsų čia nebūtų“, o „jie dalytų ir draskytų šalį“.
Į vidurdienį Minsko centre esančioje Nepriklausomybės aikštėje prasidėjusį A. Lukašenkos palaikymo mitingą, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, susirinko apie 65 tūkst. žmonių, jie mojavo raudonai žaliomis Baltarusijos vėliavomis ir skandavo „Už Baltarusiją!“ bei „Už Batką!“ Vis dėlto naujienų agentūros AFP reporteris apskaičiavo, kad dalyvių skaičius veikiau buvo panašesnis į 10 tūkstančių.
Baltarusijos autoritarinis vadovas, kuris buvusią sovietinę šalį nuo 1994 metų valdo geležiniu kumščiu, sulaukia vis didesnio į gatves išeinančių piliečių ir užsienio spaudimo dėl savo tvirtinimo, kad praėjusį sekmadienį jis užsitikrino dar vieną kadenciją prezidento poste su 80 proc. balsų.
Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves, kad pasmerktų oficialiai skelbiamus rezultatus ir palaikytų pagrindinę opozicijos kandidatę Sviatlaną Cichanouskają, 37 metų politikos naujokę, kuri dalyvauti rinkimuose pasiryžo po to, kai buvo įkalinti kiti potencialūs kandidatai, įskaitant jos vyrą.
Per smurto kupiną milicijos susidorojimą su protestuotojais buvo sulaikyta daugiau kaip 6 700 žmonių, šimtai sužeista ir du žmonės neteko gyvybės.
Opozicijos protestas
Sekmadienį Minske taip pat vyksta opozicijos protestas prieš A. Lukašenkos valdymą. Baltarusių žiniasklaidos priemonės ir susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalai pranešė, kad į nesankcionuotą akciją prie stelos „Minskas – miestas didvyris“ atėjo šimtai tūkstančių žmonių.
Protestuotojai laiko baltos ir raudonos spalvų vėliavas, gėles, balionus. Žiniasklaida praneša, kad mobilusis ryšys akcijos vietoje praktiškai neveikia.
Protesto dalyviai palaikė S. Cichanouskajos jungtinio štabo narės Marijos Kalesnikovos reikalavimą, kad A. Lukašenka atsistatydintų.
„Svarbiausias mūsų reikalavimas – buvęs prezidentas turi atsistatydinti. 26 košmaro metai turi baigtis“, – pareiškė M. Kalesnikova.
„Visiškai palaikome pagrindinį Sviatlanos Cichanouskajos programos punktą: naujų sąžiningų rinkimų surengimą“, – pridūrė ji.
Skanduodami „Išeik!“ protestuotojai ėjo sostinės Nepriklausomybės prospektu.
Tuo metu sostinėje taip pat vyksta A. Lukašenkos palaikymo mitingas, kuriame dalyvauja ir jis pats.
Susidūręs su didžiausiu iššūkiu per savo 26 metus valdžioje A. Lukašenka šeštadienį pareiškė sulaukęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris pažadėjo padėti „užtikrinti Baltarusijos saugumą“, palaikymo.
Kremlius tik pasakė, jog lyderiai pasikalbėję telefonu susitarė, kad Baltarusijos „problemos“ bus „greitai išspręstos“, neminint konkrečios paramos A. Lukašenkai.
Sekmadienį V. Putinas ir A. Lukašenka vėl aptarė situaciją Baltarusijoje, įskaitant spaudimą, kurį esą Minskui daro užsienis, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
Baltarusijos autoritarinis vadovas, kuris buvusią sovietinę šalį nuo 1994 metų valdo geležiniu kumščiu, sulaukia vis didesnio į gatves išeinančių piliečių ir užsienio spaudimo dėl savo tvirtinimo, kad praėjusį sekmadienį jis užsitikrino dar vieną kadenciją prezidento poste su 80 proc. balsų.
Lukašenka: protesto akcijos Baltarusijoje tęsis, nes esama teritorinių pretenzijų
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad masiniai protestai šalyje bus ilgalaikiai, nes yra teritorinių pretenzijų, o oponentai „lenda iš savo urvų kaip žiurkės“.
„Aš – realistas. Klausykite manęs: jie neduos mums ramiai gyventi. Net jei dabar nurims, po kurio laiko išlįs kaip žiurkės iš savo urvų. Juos kontroliuoja svetimi, lėlininkai“, – per savo sekėjų mitingą sekmadienį kalbėjo A. Lukašenka.
Jis pareiškė, jog oponentų tikslas – teritorinės pretenzijos.
„Jie mato Baltarusijos vakarines sienas čia, netoli Minsko, kaip 1939 metais, o ne netoli Bresto“, – teigė A. Lukašenka.
„To nebus. Visi tapsime Bresto tvirtove – neišduosime šalies!“ – pabrėžė jis.
Visoje Baltarusijoje prasidėjo nauja protestų banga
Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves, kad pasmerktų oficialiai skelbiamus rezultatus ir palaikytų pagrindinę opozicijos kandidatę Sviatlaną Cichanouskają, 37 metų politikos naujokę, kuri dalyvauti rinkimuose pasiryžo po to, kai buvo įkalinti kiti potencialūs kandidatai, įskaitant jos vyrą.
Per smurto kupiną milicijos susidorojimą su protestuotojais buvo sulaikyta daugiau kaip 6 700 žmonių, šimtai sužeista ir du žmonės neteko gyvybės.
Iš Lietuvos, kur ji pabėgo antradienį, S. Cichanouskaja paragino žmones savaitgalį rengti taikius mitingus, įskaitant sekmadienio maršą Minske.
Opozicija paragino surengti vieną didžiausių mitingų prieš A. Lukašenkos (šis protestuotojus vadino užsienio kontroliuojamomis „avimis“ ir nusikaltėliais) valdymą.
Per smurto kupiną milicijos susidorojimą su protestuotojais buvo sulaikyta daugiau kaip 6 700 žmonių, šimtai sužeista ir du žmonės neteko gyvybės.
Iš Lietuvos, kur ji pabėgo antradienį, S. Cichanouskaja paragino žmones savaitgalį rengti taikius mitingus, įskaitant sekmadienio maršą Minske.
Opozicija paragino surengti vieną didžiausių mitingų prieš A. Lukašenkos (šis protestuotojus vadino užsienio kontroliuojamomis „avimis“ ir nusikaltėliais) valdymą.
Užsienio žiniasklaida: Putinas pažadėjo prireikus Baltarusijai suteikti karinę paramą
Rusijos atstovai sekmadienį, rugpjūčio 16 dieną, Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką patikino, jog Maskva, jeigu prireiks, yra pasirengusi suteikti karinę pagalbą Minskui. Šiandien protestuojantieji prieš dabartinį valdantįjį režimą Baltarusijoje susirinko į dar vieną precedento neturinčią akciją, skelbia „Reuters“.
Kremliaus atstovai teigia, kad V. Putinas A. Lukašenką patikino, jog Rusija pasirengusi ištiesti pagalbos ranką Minskui. Esą, jeigu prireiks, tai bus padaryta laikantis kolektyvinio karinio pakto. Viena iš tokios paramos sąlygų – spaudimas iš užsienio, tačiau koks, Kremliaus atstovai nepatvirtino.
Sekmadienį Minske vyksta ir paramos dabartiniam prezidentui akcija.
V. Putinas ir A. Lukašenka telefonu kalbėjosi šeštadienį. Rusijos ir Baltarusijos prezidentų santykiai tapo įtempti dar iki rinkimų – Rusija iš A. Lukašenkos valdžios atėmė nemažai svarbių subsidijų.
Šeštadienį Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“ citavo šalies prezidentą, esą, „kai tik prireiks, Rusija suteiks reikiamą karinę pagalbą, padėsiančią užtikrinti Baltarusijos saugumą karinės grėsmės iš užsienio akivaizdoje“. Kremliaus išplatintame pareiškime apie tokią konkrečią paramą neužsimenama, bet abi pusės išreiškė viltį, kad problemos Baltarusijoje greitai išsispręs. Abiejų šalių pareiškimuose akcentuojama „sąjunginės valstybės“ sąvoka.
Kaimynės 1999 metais pasirašė susitarimą, kuriuo turėjo būti įsteigta bendra valstybė. Projektas taip ir nebuvo iki galo įgyvendintas, o gana neseniai A. Lukašenka atmetė Maskvos reikalavimus glaudesniems ekonomikos ir politikos ryšiams ir pasmerkė tai kaip įžeidimą šalies suverenitetui.
Šalies „neatiduos“ net „miręs“
A. Lukašenka savo ruožtu prašė susirinkusiųjų ginti savo šalį ir jos nepriklausomybę.
„Kviečiau jus čia ne ginti manęs, bet pirmą kartą per ketvirtį amžiaus ginti savo šalį ir jos nepriklausomybę“, – pareiškė jis Nepriklausomybės aikštėje.
„Nesu mitingų gerbėjas, bet, deja, ne dėl savo kaltės turėjau prašyti jūsų padėti man“, – sakė 65-erių A. Lukašenka, susirinkusiems šalininkams mojuojant šalies vėliavomis ir šaukiant „Ačiū!“ bei „Baltarusija!“
Šluostydamasis kaktą, trumparankoviais marškiniais vilkintis prezidentas nuo pakylos tvirtino, kad praėjusio sekmadienio rinkimai yra teisėti.
„Rinkimai buvo galiojantys. Negalėjo būti daugiau kaip 80 proc. suklastotų balsų. Mes šalies neperduosime“, – sakė jis. S. Cichanouskaja paragino surengti naujus rinkimus, pareigūnams paskelbus, kad A. Lukašenka surinko 80 proc., o ji – 10 proc. balsų.
A. Lukašenka pasitelkė šalies istoriją ir kalbėjo apie savo valdymo pasiekimus.
Jis taip pat pareiškė, kad „neatiduos“ šalies oponentams, net – po savo mirties.
„Nepaisydami visų sunkumų, visų trūkumų, su jumis pastatėme šalį gražuolę. Kam jūs nusprendėte ją atiduoti? Jei kas nors nori atiduoti šalį, [tai] net tada, kai būsiu miręs, to neleisiu“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Ko dabar norite?“ – klausė jis šalininkų.
A. Lukašenka perspėjo dėl kaimyninių NATO šalių grėsmės ir opozicijos judėjimo raginimo surengti naujus rinkimus, miniai šaukiant „Ne!“
„Jei jiems nusilenksime, pradėsime nevaldomai kristi ir niekada nestabilizuosime savo lėktuvo“, – sakė jis.
„Pražūsime kaip valstybė, kaip liaudis, kaip nacija“, – pareiškė A. Lukašenka, netoliese stovint apsaugininkams ir jo paaugliui sūnui Mikalajui.
Penktadienį šimtai valstybinių gamyklų darbuotojų streikavo protestuodami prieš rinkimų rezultatus – tai tapo pirmuoju ženklu, kad tradicinis A. Lukašenkos paramos pagrindas atsisuko prieš jį.
Tūkstančiai Minsko gyventojų dalyvavo šeštadienį vykusioje demonstracijoje, daug jų susirinko vietoje, kur pirmadienį, protestuodamas prieš rinkimų rezultatus, žuvo 34 metų Aliaksandras Taraikovskis.
Demonstrantai ten nešė gėles ir skanduodami „Ačiū!“ iškėlė pergalės ženklus.
Daugelis rankose laikė susidorojimo metu sumuštų protestuotojų nuotraukas, o vienas vyras stovėjo vienais apatiniais, ant jo šlaunų, sėdmenų ir nugaros buvo matyti violetinės mėlynės.
Žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ pasmerkė „plataus masto kankinimus ir kitokius žiaurus veiksmus, už kuriuos atsakingos Baltarusijos valdžios institucijos, ketinančios bet kokiomis priemonėmis numalšinti taikius protestus“.
Baimė dėl Rusijos intervencijos
Kai kurie protestuotojai teigė, kad bijo Rusijos intervencijos A. Lukašenkos vardu.
„Akivaizdu, kad mūsų prezidentas nebegali susitvarkyti su savo žmonėmis, jis siekia pagalbos Rytuose“, – teigė 27 metų programuotojas Aleksejus Liničas.
„Jei Rusija įsikiš, tai bus blogiausia. Aš to tikrai bijau“, – sakė kraštovaizdžio dizainerė Olha Nesteruk.
Šeštadienį tūkstančiai žmonių taip pat protestavo prie Baltarusijos valstybinės televizijos būstinės, skųsdamiesi, kad laidos remia A. Lukašenką ir pateikia iškreiptą vaizdą apie protestus.
Iš pastato išėjo apie 100 darbuotojų, jie prisijungė prie minios ir sakė, kad pirmadienį planuoja streikuoti.
Europos Sąjungos ministrai, reaguodami į susidorojimą po rinkimų, sutarė sudaryti sąrašą, kam Baltarusijoje bus taikomos naujos sankcijos.
Lietuvos, Estijos ir Latvijos vadovai šeštadienį pasmerkė susidorojimą ir paragino surengti naujus rinkimus.
Ambasadoriaus parama
Baltarusių leidinys „Naša Niva“ sekmadienį pasidalijo Baltarusijos ambasadoriaus Slovakijoje Ihario Liaščenios vaizdo įrašu, kuriame jis išreiškė paramą taikiems protestuotojams savo šalyje.
„Kaip ir visus baltarusius, mane pribloškė pasakojimai apie mano šalies piliečių kankinimus ir sumušimus“, – sakė jis.
S. Cichanouskaja penktadienį paskelbė apie kuriamą Koordinavimo tarybą, siekiant užtikrinti valdžios perdavimą. Ji paprašė užsienio vyriausybių „padėti organizuoti dialogą su Baltarusijos valdžia“.
Taip pat pareikalavo valdžios išlaisvinti visus sulaikytus asmenis, pašalinti iš gatvių saugumo pajėgas ir pradėti baudžiamąsias bylas prieš tuos, kurie liepė susidoroti su protestuotojais.
Ji sakė surengsianti naujus rinkimus, jei A. Lukašenka pasitrauks.
65 metų A. Lukašenka savo ruožtu atmetė bet kokius pasiūlymus, kad šią politinę krizę galėtų mėginti padėti išspręsti užsienio tarpininkai, ir Gynybos ministerijos pareigūnams šeštadienį pareiškė valdžios neperduosiantis.
„Niekam neatiduosime šalies, – kalbėjo jis. – Mums nereikalingos jokios užsienio vyriausybės, jokie tarpininkai.“