„Tai mano sofa. Ji įrašė šį kreipimąsi (mano kabinete) be manęs“, - sakė L. Jermošina interviu leidiniui „KP – Belarus“.
Ji pridūrė, kad S. Cichanouskaja atnešė skundą dėl rinkimų rezultatų į CRK stebint žurnalistams. „Mes ją pakvietėme į mano kabinetą, kadangi su ja norėjo susitikti, tarkime taip, du aukšti teisėsaugos institucijų darbuotojai. Aš juos pristačiau, ji kartu su advokatu liko su jais. Ir aš išėjau“, - teigė CRK vadovė.
Po savo kreipimosi į baltarusius S. Cichanouskaja išvažiavo iš Baltarusijos į Lietuvą. Ji teigė, kad sprendimą išvykti priėmė savarankiškai.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
ES nusprendė įvesti naujas sankcijas Baltarusijai
ES šalių užsienio reikalų ministrai sutarė parengti sąrašą asmenų, kuriems būtų įvedamos naujos sankcijos dėl po nedemokratiškų rinkimų, kuriuose neva nugalėjo Aliaksandras Lukašenka, pradėto susidorojimo su į gatves išėjusiais protestuotojais, teigia pareigūnai Briuselyje.
„Užsienio reikalų ministrai sutarė įvesti sankcijas tiems, kurie yra atsakingi už represijas, bus parengtas pavardžių sąrašas“, – po ministrų vaizdo konferencijos naujienų agentūrai AFP teigė ES pareigūnas.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde tviteryje rašė, kad ES „inicijuos sankcijų procesą tiems, kurie yra atsakingi už su rinkimais susijusį smurtą, areštus ir sukčiavimą“.
Sudarius atsakingų asmenų sąrašą, sankcijas kiekvienam asmeniui turės vienbalsiai patvirtinti visos ES valstybės narės, tačiau, pareigūnų teigimu, nei viena iš 27 ES šalių neišreiškė prieštaravimų sankcijoms.
Vaizdo konferencijoje užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė dialogo būdu spręsti Graikijos ir Turkijos nesutarimus Viduržemio jūros rytuose.
Po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų kilus protestams, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, šimtai sužeisti ir mažiausiai du asmenys žuvo. Visuomenė ragina A. Lukašenką pasitraukti iš valdžios.
Žiniasklaidos grupės skelbia, kad Baltarusijoje sulaikyta dešimtys žurnalistų
Žurnalistų organizacijos skelbia, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta apie 70 žurnalistų, kurie rengė pranešimus apie įtariamus pažeidimus per šį savaitgalį vykusį prezidento rinkimų balsavimą.
Ketvirtadienio duomenimis 23 žurnalistai yra ir toliau kalinami, pranešė organizacija „Reporteriai be sienų“, citavusi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pateiktą pranešimą. Remiantis pranešimu, žurnalistais dirbantys žmonės buvo suimami atsitiktinai, jie buvo mušami, kai kuriais atvejais uždaromi ilgam laikotarpiui.
Taip pat pranešama, kad prieš 29 žurnalistus saugumo pareigūnai panaudojo jėgą, septyni patyrė sunkių sužalojimų.
„Toks žiniasklaidos darbuotojų persekiojimas Europoje yra visiškai nepriimtinas“, – teigė grupės pavaduojanti vyriausioji redaktorė Catherine Monnet.
Baltarusijoje šeštoji protestų diena baigėsi be demonstrantų vaikymų ir areštų
Minske ir kituose Baltarusijos miestuose penktadienį vykusios protesto akcijos baigėsi prieš vidurnaktį be susirėmimų su milicija ir protestuotojų areštų.
Dideli protestai Baltarusiją krečia nuo praeitą sekmadienį įvykusių, anot opozicijos, suklastotų prezidento rinkimų, per kuriuos šeštai kadencijai buvo perrinktas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.
Milicija prieš protestuotojus naudojo vandens patrankas, gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas.
Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti ir du žuvo.
Penktadienį prieš ankstesnius teisėsaugos veiksmus protestavo medicinos darbuotojai, rikiavęsi į gyvąsias grandines prie savo darboviečių..
Prie Baltarusijos valstybinės filharmonijos pastato buvo susirinkę muzikantai ir mokytojai. Prie jų akcijos dieną buvo buvo prisijungę kandidatas į prezidentus Andrejus Dmitrijevas bei kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos bendražygė ir prie rinkimų neprileisto Viktaro Babarykos štabo vadovė Maryja Kalesnikava.
Kaip ir ketvirtadienį, Minsko centre eitynes surengė protestuojančios moterys, žygiavusios Nepriklausomybės prospektu.
Prie taikių protestų prisidėjo visų Minsko taksi tarnybų vairuotojai.
Taikius protesto mitingus penktadienį rengė virtinės šalies pramonės įmonių darbuotojai. Protestavo trąšų įmonės „Belaruskalij“, Minsko traktorių gamyklos, Minsko automobilių gamyklos, Minsko ratinių vilkikų gamyklos, Navapolocko naftos perdirbimo įmonės „Naftan“, Gardino azoto trąšų gamyklos „Grodna Azot“, Minsko metropoliteno, Aukštųjų technologijų parko ir kitų įmonių darbuotojai. Demonstrantai reikalavo, kad būtų surengti pakartotiniai rinkimai, paleisti visi per protesto akcijas sulaikyti žmonės ir politiniai kaliniai, taip pat kad teisėsauga nebenaudotų smurto.
Virtinėje miestų, įskaitant Brestą ir Gardiną, protestuotojai savo reikalavimus išsakė su jais susitikusiems merams, bet Minsko administracijos vadovas Anatolis Sivakas su demonstrantais nesusitiko.
Penktadienį vakare apie 2,5–5 tūkst. demonstrantų, kurių didelę dalį sudarė Minsko traktorių gamyklos darbuotojai, susirinko prie Vyriausybės rūmų. Milicija protestuotojų nesiėmė vaikyti, o po 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku minia išsiskirstė.
Aliaksandrui Lukašenkai lojali CRK penktadienį paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas per praėjusios savaitės balsavimą gavo 80,1 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 procento.
Komisijos tvirtinimu, A. Dmitrijevas gavo 1,21 proc., Hana Kanapatskaja – 1,68 proc., o Siarhejus Čeračenas – 1,14 proc. balsų. Prieš visus kandidatus esą balsavo 4,59 proc. rinkėjų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 84,28 proc., teigia CRK.
Posėdis faktiškai vyko slapta: apie jį nebuvo skelbiama, į jį nebuvo pakviesta žiniasklaidos atstovų, nevyko posėdžio vaizdo transliacija.
Šalies valdžios ir saugumo agentūrų veiksmai malšinant po rinkimų kilusius protestus sulaukė aštrios kritikos iš Europos Sąjungos ir JAV pareigūnų.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrelis (Žozepas Borelis) penktadienį paskelbė, kad Bendrija nepripažįsta oficialių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir pradeda darbą rengiant sankcijas prieš asmenis, kurie pažeidė demokratinius principus.
„Baltarusija: ES nesutinka su rinkimų rezultatais. Prasideda darbas siekiant nubausti asmenis, atsakingus už smurtą ir falsifikavimą“, – parašė jis tviteryje penktadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos.
Vaizdo ryšiu buvo surengtas neeilinis ES užsienio reikalų tarybos posėdis, kurio vienas iš pagrindinių klausimų buvo padėtis Baltarusijoje ir galimos sankcijos „kaltiesiems dėl smurto ir falsifikavimo“.