„Ryžių pasėliai visiškai sunaikinti. Ryžių pasėliai prieš potvynį buvo beveik pasirengę derliaus nuėmimui. Bet dabar viskas pražuvo“, – „CNN Business“ pasakojo Bao Wentao interviu, vykusiame pasitelkus socialinių tinklų programėlę „WeChat“. Vaikinas pridūrė, kad jo šeima jau neteko apytikriai 200 tūkst. juanių (maždaug 24,4 tūkst. eurų) vertės produkcijos.
Liepą pakilęs potvynio vanduo pasikėsino į Džiangsi provincijoje esančio Pojanhu ežero krantus ir sunaikino daugybę hektarų pasėlių vadinamojoje „žuvies ir ryžių žemėje“. Skaičiuojama, kad iš platesnio Jangzdės upės baseino, apimančio Pojanhu ežerą ir besidriekiančio daugiau nei 6 270 km nuo Šanchajaus rytuose iki sienos su Tibetu vakaruose, išgaunama 70 proc. šalies ryžių produkcijos.
Tokiems ūkininkams kaip Bao Wentao ir jo tėvas padaryta žala yra milžiniška. Liūtys ne tik nusiaubė pasėlius, kuriuose netrukus turėjo būti renkamas derlius – dėl potvynio masto tapo nebeįmanoma nieko iš šių metų derliaus išgelbėti.
„Pasėliai vis dar yra po vandeniu. Tai reiškia, kad mes visus metus nebeturėsime jokio derliaus“, – aiškina jaunasis ūkininkas.
Potvynis, nusiaubęs Bao Wentao ūkį ir dar daugiau nei penkis milijonus hektarų užimantį pasėlių plotą, yra vienas baisiausių Kinijos paskutiniu metu patirtų dalykų. Kinijos ekstremalių situacijų valdymo ministerijos paskaičiavimai rodo, kad tiesioginė ekonominė katastrofos žala sudaro 17,8 mlrd. eurų – tai nusiaubti ūkiai, keliai ir kitas turtas. Nelaimė paveikė apie 55 mln. žmonių, įskaitant tokius ūkininkus kaip Bao Wentao.
Ši katastrofa yra prasta žinia antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai, dėl koronaviruso pandemijos jau atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje. Pekinas iki šiol pajėgė užtikrinti maisto tiekimą importuodamas didžiulius produkcijos kiekius iš kitų šalių, taip pat paimdamas dešimtis milijonų tonų iš strateginių rezervų.
Tačiau analitikai perspėja, kad tokios priemonės gali būti naudingos tik kurį laiką. Dėl įtemptų Kinijos ir didžiosios Vakarų pasaulio dalies santykių bei koronaviruso pandemijos ateityje maisto importavimas gali tapti gerokai sudėtingesnis. O potvynių Kinijoje situacija netrukus gali pablogėti: didžiąją šio mėnesio dalį prognozuojamos smarkios liūtys, be to, Kinijos pareigūnai perspėja, kad potvyniai gali toliau slinkti į šiaurinę šalies dalį, grasindami šalies kviečių ir kukurūzų derliui.
„Potvyniai jau dabar yra vieni rimčiausių nuo 1998 m. Artimiausiomis savaitėmis situacija gali dar pablogėti“, – liepos pabaigoje teigė „Nomura“ analitikai.
Maisto sauga
Nėra iki galo aišku, koks pavojus gali grėsti Kinijos maisto tiekimo grandinei, kadangi vyriausybė nepaskelbė konkrečios informacijos apie dabartinę būklę.
Jeigu iki rugpjūčio pabaigos potvyniai bus pažaboti, žemės ūkio BVP augimas, pasak „Nomura“ analitikų, liepos–rugsėjo ketvirtį gali sumažėti beveik procentiniu punktu, prilygstančiu daugiau nei 1,45 mlrd. eurų prarastos žemės ūkio produkcijos. Ši suma grindžiama nuostoliais, užfiksuotais liepos viduryje septyniose itin smarkiai nukentėjusiose provincijose.
Kinijos kompanijos „Shenwan Hongyuan“ analitikai taip pat neseniai paskaičiavo nuostolius: šie skaičiavimai rodo, kad, atsižvelgiant į tai, kiek pasėlių nukentėjo iki liepos vidurio, Kinija, lyginant su praėjusiais metais, gali netekti 11,2 mln. tonų vertės maisto. Tai prilygtų penkiems proc. Kinijoje užauginamų ryžių.
Tačiau žala gali būti dar didesnė. „Nomura“ analizė paremta dar liepos mėnesį vyriausybės paskelbtais duomenimis apie užtvindytus pasėlius. Pasak Kinijos ekstremalių situacijų valdymo ministerijos, nuo to laiko nukentėjusių pasėlių kiekis apytikriai padvigubėjo. Į analitikų paskaičiuojamos žalos dydį taip pat neįtraukiama galima kviečių, kukurūzų ir kito derliaus netektis, kuri gresia, jei potvyniai plis.