Prieš tai ginčas tarp Graikijos ir Turkijos dėl dujų ir naftos išteklių vėl paaštrėjo. Turkija prie vienos graikų salos nusiuntė žvalgybos laivą. Graikijos užsienio reikalų ministras Nikosas Dendiasas tada įspėjo, kad Atėnai pasirengę „ginti“ savo teritoriją. Jis pareikalavo nedelsiant iš Graikijos vandenų atitraukti turkų karinių laivų lydimą žvalgybos laivą „Oruc Reis“.
Eliziejaus rūmų duomenimis, E. Macronas per pokalbį telefonu pareiškė savo susirūpinimą dėl Turkijos veiksmų „sukeltos įtampos“. Jis paragino Ankarą nutraukti savo veiksmus, kad būtų galima pradėti „taikų dialogą“ su Graikija ir NATO partnerėmis dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Stiprindamas prancūzų karinį buvimą jūroje, E. Macronas nori pabrėžti savo siekį, kad regione būtų gerbiama „tarptautinė teisė“, pareiškė Eliziejaus rūmai. Karinių pajėgų išplėtimas esą vyks „bendradarbiaujant su Europos partnerėmis, įskaitant Graikiją“. Detalių apie savo planus vyriausybė Paryžiuje kol kas nepateikė.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu prieš tai pareiškė, kad jo šalis ketina plėsti gamtinių išteklių žvalgybą rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir be kompromisų gins savo „teises“ regione.
Ankara pirmadienį prie Graikijos Katellorizo salos nusiuntė laivą „Oruc Reis“. Graikija žvalgybos darbus savo teritoriniuose vandenyse laiko savo suverenumo pažeidimu. Panašios krizės būta jau praėjusį mėnesį. Turkija tada žvalgybos laivą galiausiai atitraukė, kad pradėtų pokalbius su Graikija ir ES pirmininkaujančia Vokietija.
Tačiau dabar Turkija jaučiasi provokuojama praėjusią savaitę sudaryto susitarimo tarp Graikijos ir Egipto. Abi šalys susitarė dėl išskirtinės ekonominės zonos Viduržemio jūroje, kuria galės naudotis tik jos.
Rytinėje Viduržemio jūros dalyje radus gausių dujų išteklių, įsiplieskė smarkus ginčas dėl jų gavybos.
