Minsko gyventojai, nukentėję per protestus naktį iš rugpjūčio 9-osios į 10-ąją, papasakojo, kaip patyrė traumų, skelbia TUT.by, remdamasis informacija, gauta iš „Telegram“ kanalų. Michailas Konstantinas sako, kad jam sunkiai sužalota kairė koja.
„Man teko trys skeveldros. Viena pataikė į blauzdą, antroji – kelį, o trečia tiesiog sužalojo koją“, – teigia vyras.
Pirmąją pagalbą, kaip pasakoja nukentėjusysis, gavo dar prieš atvažiuojant medikams. Koją sutvarstė atsitiktiniai praeiviai, atvykusi greitoji išvežė į ligoninę. Šiuo metu Konstantinas jau gydosi namie.
Kitas Minsko gyventojas pasakoja patyręs plėštinę kairės kojos traumą.
„Signalinė raketa atskrido tiesiai į minią. Tada sprogimas, pradėjau nebesiorientuoti aplinkoje. Šalia, kiek toliau, buvo ir vaikų, ir moterų. Žmonės išsibėgiojo į visas puses, ir aš bandžiau bėgti, bet pastabėjau, kad su kojomis kažkas ne taip. Apsižiūrėjau: kelnės sugadintos, žioji baisi žaizda. Iškvietė greitąją, medikai suteikė pirmąją pagalbą ir nuvežė į priimamąjį“, – pasakoja vyras.
Buvęs Ukrainos pasiuntinys: esu tikras, kad malšinant protestus dalyvauja ir Rusijos kariai
Buvęs Ukrainos pasiuntinys Baltarusijoje Romanas Bessmertnas „net neabejoja“, kad protestus Minske malšina ir „kariai iš Rusijos“. Tokią nuomonę diplomatas išsakė tiesioginiame „Nastojaščije vremia“ eteryje, skelbia UNIAN.
„Noriu priminti, kad šiandien Baltarusijoje neabejotinai yra Rusijos karinių objektų. Net neabejoju, kad pastarosiose represijose prieš protestuotojus dalyvavo ir Rusijos specialiosios pajėgos. Baltarusijoje niekada nebuvo tiek daug OMON pajėgų (kalbama, kad 33 miestuose), kad jos dydžiu viršytų pilietines“, – pareiškė R. Bessmertnas.
Anot R. Bessmertno, šiuo metu galimai vyksta „prieš šešerius metus pasirašyto Baltarusijos ir Rusijos vidaus reikalų ministerijų susitarimo įgyvendinimas praktikoje“. Susitarime konkrečiai kalbama apie tai, kad „sukarintos jėgos prireikus gali būti naudojamos viešosios tvarkos užtikrinimui ir sienų apsaugai“.
„Esu tikras, kad tarp tų, kurie puola ginti vadinamuosius „valstybės interesus“, yra ir „Rusijos karių“, – pridūrė diplomatas.
Nepaisant to, R. Bessmertnas prisipažino tikintis „galima Minske protestuojančiųjų sėkme“.
„Mums tiesiog reikia suprasti, kad visa tai atvers didelį galimybių langą Kremliui daryti įtaką Baltarusijai. Svarbiausia, kad baltarusiai ir A. Lukašenka elgtųsi ne taip, kaip kad 2014 metais Viktoras Janukovyčius, kai pasirašė laišką, kuriame kviečiami užsienio kariai, nes tai Baltarusijoje išprovokuotų labai rimtų karinių konfliktų“, – paaiškino buvęs Ukrainos atstovas Baltarusijoje.
Baltarusijos teisėsauga „priminė protestuotojams apie baudžiamąją atsakomybę“
Baltarusijos tyrimų komitetas antradienį paragino piliečius dalyvaujant po ginčijamų prezidento rinkimų įsiplieskusiuose protestuose elgtis „apdairiai“, primindamas, kad viešosios tvarkos pažeidėjai gali būti patraukti atsakomybėn.
„Nepasiduokite riaušių organizatorių provokacijoms, galvokite apie savo veiksmų pasekmes, būkite apdairūs. Primename, kad už tokius neteisėtus veiksmus neišvengiamai patraukiama baudžiamojon atsakomybėn“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė komitetas.
Protestai ir ir jų dalyvių susirėmimai su saugumo pajėgomis vyko šalyje jau antrą naktį iš eilės.
Demonstracijos prasidėjo dabartiniam valstybės vadovui Aleksandrui Lukašenkai, oficialiais duomenimis, triuškinamai laimėjus sekmadienį vykusius rinkimus. A. Lukašenkos pagrindinė Svetlana Tichanovskaja jo pergalės nepripažįsta.
Pasak Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos, per pirmadienio vakarą įvykusius susirėmimus nukentėjo apie 100 žmonių – 39 teisėsaugos pareigūnai ir daugiau nei 50 civilių. Už dalyvavimą nesankcionuotose akcijose išvakarėse buvo sulaikyti apie 3 tūkst. žmonių, iš jų apie tūkstantį – Minske.
Naktį į antradienį VRM pranešė apie vieną žuvusįjį.
Antradienio rytą paaiškėjo, kad S. Tichanovskaja paliko Baltarusiją ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Žuvo vienas žmogus
Baltarusijoje vienas žmogus žuvo per protestuotojų susirėmimus su policija, vykusius antrą naktį iš eilės po savaitgalį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, suteikusių šeštąją kadenciją autoritariniam lyderiui Aleksandrui Lukašenkai.
Pirmadienį vakare tūkstančiai žmonių išėjo į sostinės Minsko gatves sakydami, kad A. Lukašenka pavogė rinkimų pergalę iš netikėtai iškilusios politikos naujokės S. Tichanovskajos.
Policija prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas, bet demonstrantai atsakė akmenimis ir pirotechniniais užtaisais, taip pat statė barikadas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, protestuotojai ir įvykių liudininkai.
„Per daug žmonių yra prieš Lukašenką, – AFP sakė 34 metų protestuotojas, vardu Pavelas. – Mūsų tikslas – nuversti Lukašenką. Jis nevertas būti prezidentu.“
Pasak ten buvusio AFP fotografo, viename neramumų židinyje Minske protestuotojai – daugiausiai vyrai, bet taip pat kelios moterys – statė barikadas iš maišų, kibirų ir metalinių užtvarų.
S. Tichanovskajos, pareiškusios, kad ji laiko save sekmadienį vykusių rinkimų nugalėtoja, ir paraginusia A. Lukašenką atsistatydinti, buvimo vieta pirmadienį vėlai vakare nebuvo žinoma.
Vienas vyras žuvo pirmadienio vakarą jo rankoje detonavus nežinomam sprogstamajam įtaisui, pranešė milicija. Jis tapo pirmąja oficialiai pripažinta po rinkimų vykusių protestų auka.
„Vienas iš protestuotojų mėgino nusviesti nenustatytą sprogstamąjį užtaisą į teisėsaugos pareigūnus. Jis sprogo jo rankoje“, – pranešė Vidaus reikalų ministerija ir pridūrė, kad tas asmuo mirė nuo sužeidimų.
Viena milicijos atstovė sakė kol kas neturinti informacijos, kiek žmonių buvo sužeista per susirėmimus naktį iš pirmadienio į antradienį.
S. Tichanovskaja anksčiau sakė nedalyvausianti demonstracijose, kad išvengtų „provokacijų“.
„Tarnybos turėtų pagalvoti, kaip taikiai perduoti valdžią mums“, – ji sakė žurnalistams.
Ši 37 metų dviejų vaikų motina nusprendė balotiruotis į prezidento postą, kai buvo areštuotas jos vyras – populiarus tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis. Jis pats mėgino tapti kandidatu, bet nebuvo įregistruotas.
S. Tichanovskajos kampanija suaktyvino opoziciją. Šis judėjimas tapo rimčiausiu iššūkiu A. Lukašenkai – buvusiam kolūkio pirmininkui, geležiniu kumščiu valdančiam Baltarusiją nuo 1994 metų ir pramintam „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.