Interviu pasirodė rugpjūčio 6 d. „Youtube“ kanale „Svečiuose pas Gordoną“ („V gostiach u Gordona“). A. Lukašenka su žurnalistu susitiko savo rezidencijoje Minske.

„Man nesinorėjo kištis į jų santykius. O jis (B. Jelcinas – „Gordon“) skundėsi ir gailėjosi – aš juk dažnai pas jį lankiausi. Taip nutikdavo labai dažnai. Aš bandydavau jį nuraminti“, – pasakojo A. Lukašenka.

Kaip rašo newsru.com, jo manymu, priežastis, dėl kurios Rusijos prezidentų tarpusavio santykiai apkarto, buvo B. Jelcino valdžios troškimas. „B. Jelcinas tikėjosi, kad V. Putinas pas jį lakstys ir visąlaik prašys patarimo dėl vieno ar kito klausimo. Tačiau tai yra neįmanoma ir nepriimtina, tokie dalykai – ne V. Putinui“, – mano Baltarusijos prezidentas.

Jis prisiminė, kaip tapo B. Jelcino pykčio protrūkio liudininku, kai V. Putinas atsisakė palikti Rusijos karines bazes Kuboje ir Vietname.

„O kodėl jis atsisakė? Juk tai kapeikos! Juk nafta kainavo aštuonis dolerius už barelį – aš palikau tas bazes“, – tuometinius B. Jelcino žodžius perdavė A. Lukašenka.

Vladimiras Putinas ir Borisas Jelcinas

„Klausyk, Borisai, nusiramink, prisėsk. Tu juk ne prezidentas, jam geriau matyti. Ko gero, tos bazės Rusijos Federacijai nereikalingos“, – B. Jelcinui atsakė A. Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas pridūrė, kad „tai buvo pirmas kartas, kai B. Jelcinas ėmė tiesiog siautėti“. B. Jelcino žmona Naina esą paprašė A. Lukašenkos, kad šis nuramintų jos vyrą.

„Saša, pasakyk jam: jis juk iš proto išeis, jam taip negalima, jo širdis silpna, nuramink“, – kalbėjo ji. Tada A. Lukašenka B. Jelcinui pasiūlė alkoholio. „Borisai Nikolajevičiau, einam geriau vyno išgerti“, – pasakė A. Lukašenka.

A. Lukašenka tvirtino, kad Rusijos prezidentą V. Putiną laiko draugu ir vyresniuoju broliu, nors jų santykiuose yra įtampos, praneša „Interfax“.

„Aš nuoširdžiai laikau V. Putiną savo vyresniuoju broliu“, – teigė A. Lukašenka. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad jų „santykiuose yra įtampos“, nes jie abu yra „stiprios asmenybės“, tačiau „ko tik nebuvo, nepaisant šių kliūčių, esame geri draugai“.

Atsakydamas į klausimą, kuo jis ir V. Putinas yra panašūs, Baltarusijos prezidentas sakė: „Mes abu esam kieti vyrukai. Šiuo atžvilgiu esame visiškai panašūs. O visa kita...“ Be to, Baltarusijos valstybės vadovas tvirtino, esą Rusijos prezidentas jam niekada nedarė spaudimo ir negrasino.

A. Lukašenka taip pat mano, jog V. Putinas nesilaikys įsikibęs valdžios ir nesistengs išsilaikyti poste iki 2036 metų. „V. Putinas nesilaikys, kaip aš sakau, pamėlusiomis rankomis įsikibęs valdžios. Jis ras galimybių, kad į valdžią ateitų žmonių arba prezidentas, ir toliau eisiančių tuo pačiu Rusijos vystymosi keliu, kuriuo einama šiandien“, – pridūrė Baltarusijos lyderis.

Tame pačiame interviu A. Lukašenka pareiškė manąs, kad buvo specialiai užkrėstas naujuoju koronavirusu ir kad apie savo ligą sužinojo tik tuomet, kai susirgo jo namiškiai.

„Mano namiškiai susirgo, ir turėjau su jais važiuoti į ligoninę, į KT [kompiuterinę tomografiją]. Tuomet man gydytojas [pasakė]: „Alesandrai Grigorjervičiau, mielasis, juk jūs vaikščiodamas persirgot šiuo koronavirusu“... Ir rodo – štai čia židinys, štai čia židinys“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu ukrainiečių žurnalistui D. Gordonui sakė Baltarusijos lyderis.

„Patikrino. Pas mane – pliusas ir pas maniškius – pliusas“, – pridūrė jis.

A. Lukašenka pridūrė linkstąs manyti, kad „vis dėlto man jį [koronavirusą] pakišo. Ir dabar pradeda ieškoti momento, kada tai įvyko.“

Pasak prezidento, sužinojus apie savo ligą „panikos nebuvo“.

Liepos 28-ąją A. Lukašenka, siekiantis būti perrinktas šeštai kadencijai per ateinantį sekmadienį vyksiančius rinkimus, pareiškė, kad sirgo koronavirusine infekcija COVID-19, bet jam esą pasireiškė besimptomė šio susirgimo forma.

Kalbėdamasis su D. Gordonu A. Lukašenka sakė negalėjęs užkrėsti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kai dalyvavo birželio 24-ąją Maskvoje surengtame Pergalės dienos parade ir per birželio 30-ąją įvykusį kitą jųdviejų susitikimą.

Per visą infekcijos plitimo Baltarusijos teritorijoje laikotarpį COVID-19 buvo nustatyta 68,5 tūkst. žmonių, iš kurių 580 mirė.