Atominį sprogimą išgyvenę žmonės, jų artimieji ir nedidelis būrelis aukšto rango svečių iš užsienio dalyvavo pagrindinėje šių metų ceremonijoje Hirošimoje, per kurią buvo meldžiamasi už žuvusiuosius ir nukentėjusiuosius bei aidėjo raginimai siekti taikos pasaulyje.
Ceremonijoje dalyvavo tik kviestiniai svečiai, o visuomenė galėjo stebėti jos transliaciją internetu.
Dalyviai, kurių daugelis vilkėjo juodus drabužius ir dėvėjo apsaugines veido kaukes, 8 val. 15 min. (2 val. 15 min. Lietuvos laiku) – laiku, kai 1945 metų rugpjūčio 6-ąją ant miesto buvo numesta atominė bomba – tylos minute pagerbė šios atakos aukų atminimą.
Hirošimos meras Kazumi Matsui pasmerkė nacionalizmą, atvedusį prie Antrojo pasaulinio karo, ir paragino pasaulį bendromis jėgomis kovoti su globaliomis grėsmėmis, tokiomis kaip koronaviruso pandemija.
„Negalime leisti, kad ta skausminga praeitis pasikartotų. Pilietinė visuomenė turi atmesti egocentrišką nacionalizmą ir susivienyti kovai su visomis grėsmėmis“, – kalbėjo jis.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, kritikuojamas už bandymus pasiekti, kad būtų persvarstyta pacifistinė šalies konstitucija, savo kreipimesi pažadėjo „padaryti viską, kad pasaulis būtų be branduolinių ginklų ir jame visiems laikams įsivyrautų taika“.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas dėl koronaviruso pandemijos į ceremonijos dalyvius kreipėsi vaizdo žinute. Jis įspėjo, kad „visiškai eliminuoti branduolinę grėsmę galima tik visiškai eliminavus branduolinius ginklus“.
Hirošimos bombardavimas nusinešė iš viso apie 140 tūkst. žmonių gyvybių. Dalis jų žuvo iškart per sprogimą arba tuojau po jo, o tūkstančiai kitų užgeso praėjus mėnesiams arba metams nuo spindulinės ligos arba apšvitinimo sukelto vėžio.
Antroji Amerikos atominė bomba, numesta trimis dienomis vėliau, sunaikino Nagasakio miestą. Šis bombardavimas pareikalavo dar 74 tūkst. gyvybių.
Aktyvistai sukūrė archyvus, kuriuose saugoma daugybė su šiomis tragedijomis susijusios medžiagos, pradedant atominius bombardavimus išgyvenusių žmonių, Japonijoje vadinamų hibakušomis, liudijimų įrašais ir baigiant jų eilėraščiais bei piešiniais.
Tačiau daugelis būgštauja, kad domėjimasis bombardavimais blėsta, liekant vis mažiau gyvų šių tragedijų liudininkų ir jų prisiminimams pamažu grimztant į istoriją.
Istorinis bombardavimų vertinimas vis dar kelia tam tikrų kontroversijų. Jungtinės Valstijos niekada neatsiprašė už bombardavimus, kurie, daugelio nuomone, užbaigė karą.
1945-ųjų rugpjūčio 15-ąją Japonija paskelbė kapituliaciją. Kai kurie istorikai tvirtina, kad bombardavimai, priartinę žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą, iš tikrųjų leido išgelbėti daug žmonių, nes sausumos invazija tikriausiai būtų pareikalavusi gerokai daugiau gyvybių.
Tačiau daugelis japonų laiko tuos bombardavimus karo nusikaltimais, nes taikytasi į civilius, be to ginklų naikinamoji galia neturėjo precedento.
2016 metų gegužę Barackas Obama tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankiusiu Hirošimą.
Vizito metu B. Obama neatsiprašė dėl Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų, tvirtindamas, kad neketina iš naujo svarstyti sprendimų, kuriuos priėmė tuometinis JAV prezidentas Harry Trumanas.
Tačiau jaudinanti jo kalba ir trumpas pokalbis su atominius bombardavimus išgyvenusiais senyvais žmonėmis, iš kurių vieną B. Obama netikėtai apkabino, padarė didelį įspūdį daugeliui japonų.
Pernai per savo pirmą kelionę į Japoniją popiežius Pranciškus aplankė Hirošimą ir Nagasakį, kur pasmerkė „nenusakomą šių atakų siaubą“.