Libano vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi vietos televizijai sakė, kad sprogimą, pražudžiusį daugiau nei šimtą žmonių ir tūkstančius sužeidusį, sukėlė daugiau nei 2700 tonų užsidegusio ir sprogusio amonio nitrato.

M. Fahmi teigimu, itin sprogios trąšos uosto sandėliuose po konfiskacijos buvo laikomos nuo 2014 metų. Tą patvirtino ir šalies ministras pirmininkas Hassanas Diabas, esą, šešerius metus 2750 tonų trąšų sandėliuotos nesilaikant reikiamų saugumo priemonių.

H. Diabo teigimu, asmenys, atsakingi už trąšų laikymo pažeidimus, turės atsakyti.

Vyriausiasis Libano saugumo vadas Abbasas Ibrahimas sako, kad itin sprogios medžiagos uosto sandėlyje buvo laikomos po to, kai buvo konfiskuotos iš rusui priklausančio laivo. Remiantis įvykių chronologija ir atsižvelgiant į krovinio dydį, žiniasklaida skelbia, kad greičiausiai šiuo atveju kalbama apie laivą „MV Rhosus“, kuris konfiskavimo metu priklausė Rusijos Federacijos piliečiui I. Grečuškinui.

Šiuo metu iš Sibiro Chabarovsko kilęs verslininkas gyvena Kipre.

Sprogimo Beirute padariniai
Foto: Sipa / Scanpix

Libano pareigūnai „MV Rhosus“ konfiskavo 2013 metais. Toks sprendimas priimtas po to, kai rusui priklausantis krovininis laivas atplaukė į uostą dėl techninių problemų, teigia su konfiskavimo byla susiję advokatai.

„Associated Press“ skelbia, kad „MV Rhosus“ amonio nitratą iš Sakartvelo Juodosios jūros Batumio uosto plukdė į Mozambiką, kilo gedimas, tad teko sustoti Beirute.

Žiniasklaida Rusijoje ir Moldovoje rugpjūčio 5 dieną skelbė, kad „MV Rhosus“, įplaukdamas į Beirutą, plaukė su Moldovos vėliava.

Portalas Odessitua.com skelbia, kad dauguma laivo įgulos narių – ukrainiečiai, kurie kuriam laikui buvo įstrigę Beirute, nes rusų verslininkas neturėjo pinigų nei jų algoms, nei laivo mokesčiams.


Rugpjūčio 5 dieną Libano televizija LBCI-TV pranešė, kad, remiantis preliminaria informacija, gaisras, galiausiai sukėlęs sprogimą, prasidėjo dėl suvirintojų kaltės. Pastarieji tvarkė angą, pro kurią į sandėlį neteisėtai patekdavo pašaliniai žmonės.

LBCI teigimu, atliekant suvirinimo darbus kibirkštis uždegė tame pačiame sandėlyje laikomos fejerverkus. Nuo pastarųjų užsidegė ir amonio nitratas.

Nepriklausomi ekspertai sako, kad oranžiniai debesys, pasirodę po sprogimo, greičiausiai buvo kenksmingos azoto dioksido dujos, į aplinką išskirtos po nitratų sprogimo.

Sprogimas Beiruto uoste įvyko dėl aplaidumo, mano tyrėjai

Galingas sprogimas Beiruto uoste įvyko dėl jo darbuotojų aplaidumo, trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės televizija „Sky News“, cituodama su preliminariais tyrimo rezultatais susipažinusius šaltinius.

Ekspertai priėjo išvadą, kad sandėliuojant pavojingas medžiagas buvo elgiamasi aplaidžiai. Be to, spėjama, kad cheminės medžiagos uoste buvo laikomos kelerius metus, nesiimant reikiamų atsargos priemonių.

Manoma, kad pagrindinį sprogimą sukėlė uoste laikyta amonio salietra. Tačiau įvykio vietoje dirbantys ekspertai nustatė, kad iš pradžių viename iš gretutinių angarų kilo gaisras. Vėliau liepsnos, kurių nepavyko suvaldyti, apėmė ir patalpą, kur buvo beveik 3 000 t amonio salietros. Jai detonavus įvyko katastrofa.

Artimųjų Rytų žiniasklaida pranešė, kad Beiruto uosto vadovybė pripažino supratusi, kad ten laikyti kroviniai yra pavojingi, bet nė neįsivaizdavo grėsmės rimtumo.

„Žinojome, kad tai buvo pavojingos medžiagos, bet nežinojome kokios pavojingos“, – pažymėjo uosto administracija.

Uosto vadovas taip pat pažymėjo, kad muitinės ir saugumo tarnybos pateikė prašymų likviduoti šias sprogstamąsias medžiagas ar jas eksportuoti.

„Šešerius metus laukėme, kol ši problema bus išspręsta, bet nesulaukėme jokių rezultatų“, – sakė jis.