Dalį katastrofos vietos dengė dūmai, besimaišantys su rausvų dujų intarpais. Kelius nuklojo milžiniško dydžio stiklo šukės – kai kurios rantytos dalelės suraižė automobilius. Medžiai buvo išdraskyti, gatvėse telkšojo didžiulės kraujo balos.
Automobiliai ir motociklai, palikdami kraujo pėdsakus, skubėjo gabenti sužeistuosius į klinikas ir ligonines, kurios jau netrukus po sprogimo sunkiai galėjo susidoroti su tokiu kiekiu sužeistųjų, rašo theguardian.com.
Miesto gatvėmis kaukdami lėkė greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aplenkdami gausybę sankryžose susigrūdusių automobilių ir įveikdami daugybę kitų kliūčių.
Einant per rytinio Beiruto Ašrafijos rajoną į Gemmayze ir sprogimo vietos uoste link, dar labiau atsiskleidžia, koks niokojantis buvo sprogimas. Daugybei pastatų padaryta akivaizdi žala. Beveik visos parduotuvės ir restoranai smarkiai nuniokoti. Visas naktinių klubų rajonas iš esmės nušluotas nuo žemės paviršiaus. Nepertraukiamo artilerinio puolimo savaitės nebuvo padariusios tiek žalos, netgi pilietinio karo įkarštyje miestas tiek nenukentėjo.
Nelabai toli nuo sprogimo vietos vaikštinėjo apstulbę vyrai, moterys ir vaikai. Keletas jų skubėjo. Dauguma apleido tai, kas liko iš jų namų, ir išėjo į niekur. Tiek pėsčiomis, tiek automobiliu buvo sunku prasibrauti pro nuolaužas.
Sukrėsti Beirutą nėra lengva – jam jau yra tekę kristi palaužtam bombų sprogimo ir vėl pakilti. Tačiau ši nelaimė sprogimų užgrūdintam miestui yra kažkas naujo. Dėl ekonominio nuosmukio šalis buvo atsidūrusi itin sudėtingoje situacijoje.
O dabar ją supurtė toks pražūtingas sprogimas, kad mažai kas gali suvokti jo dydį. „Mes esame prakeikti. Netgi jei tai buvo nelaimingas dalykas, tik to mums dar betrūko“, – kalbėjo vienas vos į trečią dešimtį įkopęs vyriškis, iš stiklo šukės sužaloto jo riešo bėgo kraujas.
„Čia niekas nevyksta be priežasties. Tai gali būti žinutė visiems, kad reikia atsitraukti“, – tikino Sobhi Shattaras, mėtydamas nuolaužas nuo prabanga pasižymėjusioje gatvėje stovinčio buvusio „Nissan“ vadovo Carloso Ghosno namo fasado.
Netrukus imta aiškintis, kas sprogo ir kaip tai nutiko – kiekvienas tam turėjo savo teoriją. Sprogimo banga buvo juntama netgi Beiruto pietuose, ją buvo galima girdėti šiauriniame Libane už 80 km. Pasirodė pranešimų, kad sprogimo garsas girdėjosi 250 km į vakarus nutolusiame Kipre.
„Tokį dalyką padaryti galėjo tik milžiniški sprogmenų kiekiai. Arba kažkas uoste sprogo netyčia, arba buvo specialiai nusitaikyta“, – neabejoja vietinis inžinierius Riyadhas Haddadas.
R. Haddadui, kaip ir jo kaimynams pramoginiame Gemmayze rajone, teko gerokai pasistengti, kad jo namas taptų gyvenamas. „Tik pažvelkite: kaip mes atsitiesime? Visame mieste stinga mažiausiai milijono langų, bet tai yra mažiausia bėda. Nėra pinigų, darbų, elektros, kuro. O dabar dar štai tai. Ar tai bus įspėjimas, o gal kils karas?“ – dėstė R. Haddadas.
Iš karto po katastrofiškos nelaimės Libano pareigūnai manė, kad dėl jos kaltas chaosas fejerverkų sandėlyje. Tačiau ši versija buvo atmesta dėl stulbinamo sprogimo dydžio ir sprogimo bangos pasiekiamumo.
Vidaus reikalų ministras Mohamedas Fehmi vėliau kanalui „MTV Lebanon“ sakė, kad panašu, jog sprogimą galėjo sukelti uoste laikytas „didžiulis kiekis amonio nitrato“. Tačiau šio pranešimo nepakako, kad liautųsi nevaldomai įsisiautėjusios spėlionės dėl to, kas iš tiesų galėjo nutikti.
„Ar tai buvo ginklų laikymo centras? Ar smogė Izraelis? Iš pradžių buvo mažesnis sprogimas, po jo sekė didesnis. Kas sukėlė pirmąjį sprogimą?“ – klausinėjo vienas vyriškis, nerimastingai bandęs prisiskambinti draugams.
Gandai ir intriga sklido taip pat greitai kaip ir sprogimo banga. Iki sutemų Libano saugumo vadovas generolas Abbasas Ibrahimas jau spėjo atmesti fejerverkų sandėlio teoriją ir aiškino, kad dėl sprogimo kalta pramoninė avarija sandėlyje, kur, pasak jo, buvo laikomos itin degios ir sprogios medžiagos.
Bet tai įtikino ne visus. „Nieko panašaus nebuvo nutikę per visą Libano istoriją, – sakė kitas maždaug 30–40 metų vyriškis, nuo durų rinkdamas stiklo šukes. – Tai buvo beveik termobranduolinis sprogimas, man regis, ten buvo daugybė karinės paskirties sprogmenų. Ar jie kada nors atskleis tiesą? Abejoju“.
Atėjus nakčiai, Beirute buvo tamsiau nei bet kada. Bent kartą silpnas elektros tiekimas, kurio dar visai neseniai miestui vargiai pakakdavo, buvo beveik nereikalingas. Miestas sparčiai tuštėjo. Šviesos nebedegė.
Sprogimai Libane: kas jau žinoma
Libano sostinę antradienį supurtęs niokojantis sprogimas, kurio galia prilygo žemės drebėjimo smūgiui, įvyko Beiruto uoste užsiliepsnojus sandėliui, kuriame buvo laikomas didžiulis kiekis amonio nitrato, sako pareigūnai. Visgi tebėra dar daug neatsakytų klausimų.
Per sprogimą žuvo daugiau kaip 100 žmonių, dar per 4 tūkst. buvo sužeisti.
BNS pateikia jau žinomus faktus apie šią tragediją.
Kas įvyko?
Pirmas smarkus sprogimas Beiruto uosto rajone driokstelėjo apie 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jis sukėlė gaisrą, per kur įvyko dar keli nesmarkūs sprogimai. Netrukus driokstelėjo milžiniškas sprogimas, sulyginęs su žeme beveik visą uostą ir aplinkinius pastatus.
Seismologai pranešė, kad sprogimo, kurio smūginė banga išdaužė už 9 km esančio Beiruto tarptautinio oro uosto pastatų langus, galia atitiko 3,3 balo stiprumo žemės drebėjimo smūgį.
Paskelbtuose kadruose iš vaizdo įrašų matyti ugnies kamuolys, iškilęs daug aukščiau nei aplinkinių saugyklų bokštai, ir vėliau aukštai į padangę pakilęs dūmų stulpas.
Kodėl sprogimas toks smarkus?
Libano ministras pirmininkas Hassanas Diabas sakė, kad uosto sandėlyje sprogo 2 750 tonų amonio salietros (nitrato).
„Tai – katastrofa visomis šio žodžio prasmėmis“, - sakė Libano sveikatos apsaugos ministras Hassanas Hamadas.
Amonio salietra yra granuliuota azoto trąša, naudojama tręšimui prieš sėją arba papildomam tręšimui vegetacijos metu. Dėl šios bekvapės cheminės medžiagos yra įvykęs ne vienas pražūtingas sprogimas pramonės įmonėse.
Sumaišius amonio nitratą ir krosnių kurą gaunamas labai sprogus mišinys, plačiai naudojamas statybų pramonėje. Tačiau jį savadarbiams sprogstamiesiems įtaisams gaminti taip pat naudoja kovotojų grupuotės, tokios kaip Talibanas.
Libano saugumo ir žvalgybos agentūros vadovas Abbasas Ibrahimas sakė, kad uosto sandėlyje buvo laikomas prieš kelis metus konfiskuotas amonio nitratas.
Tyčinis sprogimas?
Kol kas Libano pareigūnai laikosi pozicijos, kad sprogimas buvo netyčinis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vakare pareiškė, kad keli amerikiečių generolai jam sakė, esą sprogimai Beirute įvyko detonavus „kažkokiai bombai“.
„Tai panašu į siaubingą ataką“, - sakė D. Trumpas.
Tačiau Pentagono atstovas, paklaustas apie šiuos prezidento komentarus, naujienų agentūrai AFP sakė: „Neturime ką jums pasakyti. Paaiškinimo teks kreiptis į Baltuosius rūmus.“
H. Diabo vyriausybė padėtį uoste prieš sprogimą pavadino „nepriimtina" ir pažadėjo atlikti nuodugnų tyrimą.
Kiek aukų?
Per sprogimus žuvo daugiau kaip 100 žmonių, dar per 4 tūkst. buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Libano Raudonasis Kryžius, pateikdamas naujausius duomenis apie aukas.
Paieškos ir gelbėjimo komandos vis dar tikrina aplink uostą esančius rajonus, pridūrė Raudonasis Kryžius.
Pranešimų apie nukentėjusius žmones buvo gauta iškart po sprogimo, išdaužusio pastatų langus daugelyje sostinės rajonų.
Kas toliau?
Libano nacionalinė gynimo taryba apskelbė Beirutą nelaimės zona, o H. Diabas kreipėsi į Libano sąjungininkus, prašydamas palaikyti šalį ir atsiųsti pagalbos.
Prezidentas Michelis Aounas paskelbė, kad padėti nukentėjusiesiems ir miestui iš krizių fondo bus skirta 100 mlrd. lirų (55 mln. eurų).
Tačiau skolų slegiamas Libanas šiuo metu grumiasi su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo, o jo ligoninės dar prieš sprogimą dėl koronavoruso pandemijos sunkiai tvarkėsi su ligonių antplūdžiu.
JAV, Prancūzija, Kataras, Iranas ir netgi užkietėjęs Libano priešininkas Izraelis pasiūlė pagalbą.
Sunaikinti beveik visi grūdų sandėliai
Sprogimai Beiruto uoste sukėlė itin didelį pavojų aprūpinimo maistu saugumui Libano sostinėje, nes padarė didžiulę žalą kviečių sandėliams, pranešė pareigūnai.
Anot jų, sunaikintose saugyklose buvo laikoma apie 85 proc. visų miesto grūdų atsargų. Per sprogimą grūdai susimaišė su griuvėsiais ir žemėmis.
Anot Libano ekonomikos ir prekybos ministro Raulio Nehme'o, visi uoste saugoti kviečiai yra užteršti ir negali būti naudojami. Tačiau jis pabrėžė, kad Libane šiuo metu yra pakankamai kviečių būtiniausiems poreikiams patenkinti. Ministras pridūrė, jog šalis dabar ketina importuoti daugiau grūdų.
JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, apie 80 proc. Libano suvartojamų grūdų yra importuojami.