Tik po milžiniško Beirutą suniokojusio sprogimo daugelis libaniečių sužinojo apie 2 750 tonų amonio nitrato, kuris buvo laikomas miesto uoste esančiame angare. Detonavus šiai cheminei medžiagai, naudojamai sprogmenims ir trąšoms gaminti, sprogimo banga nusirito Libano sostine. Žuvo dešimtys žmonių, tūkstančiai buvo sužeisti, o nemaža miesto dalis virto griuvėsiais.
Po sprogimo daugelis libaniečių yra nepaprastai sukrėsti, nusiminę ir labai pyksta ant žmonių, dėl kurių kaltės įvyko ši nelaimė, praneša aljazeera.com.
Internete paskelbtų viešų įrašų ir dokumentų analizė atskleidė, kad vyresnieji Libano valdžios pareigūnai daugiau nei šešerius metus žinojo, kad Beiruto uosto angare Nr. 12 saugomas amonio nitratas. Žinojo ir apie šios medžiagos keliamą pavojų.
Amonio nitratą į Libaną 2013 m. rugsėjo mėnesį atgabeno Rusijai priklausantis krovininis laivas su Moldavijos vėliava. Remiantis laivų sekimo portalo „Fleetmon“ duomenimis, laivas „Rhosus“ iš Gruzijos plaukė į Mozambiką. Anot laivo įgulai atstovaujančių advokatų, „Rhosus“ jūroje susidūrė su techniniais nesklandumas ir buvo priverstas prisišvartuoti Beirute. Libano valdžios pareigūnai taip ir neleido jam išplaukti, todėl galiausiai jį apleido tiek savininkai, tiek įgula. Šią informaciją iš dalies patvirtino „Fleetmon“.
CŽA agentas: tai ne tik amonio nitratas
„Tai ne tik amonio nitratas“, – pareiškė buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) agentas Robertas Baeris. Daug patirties Viduriniuose Rytuose turinčio vyro teigimu, sprendžiant iš antradienį nugriaudėjusio sprogimo vaizdo įrašų, sandėlyje galėjo būti amonio nitrato, tačiau jis nemano, jog galingąjį sprogimą sukėlė būtent ši medžiaga, informuoja CNN.
Iš pradžių pranešimuose buvo skelbiama, kad sprogimas įvyko dėl netoli uosto esančiame fejerverkų sandėlyje kilusio didelio gaisro, nurodė Libano valstybinė naujienų agentūra NNA.
R. Baeris mano, jog sandėlyje buvo karinių šaudmenų ir propelentų. Buvęs agentas spėjo, kad tai galėjo būti ginklų saugykla, tačiau neaišku, kam ji priklausė.
Žuvo per 100 žmonių, tūkstančiai sužeisti
„Iki šiol daugiau nei 4 000 žmonių buvo sužeisti ir daugiau kaip 100 žmonių neteko gyvybių. Mūsų komandos vis dar vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas aplinkinėse teritorijose“, – sakoma Raudonojo Kryžiaus pranešime.
Plykstelėjus didžiuliam oranžinės liepsnos kamuoliui, virš teritorijos pakibo tirštas grybo pavidalo dūmų debesis.
Libano vidaus reikalų ministras pranešė, jog uoste, regis, sprogo didžiulis kiekis amonio nitrato.
Nuniokojimo mastas pribloškė šalį, besigrumiančią tiek su koronaviruso pandemija, tiek su su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo.
Kelios valandos po sprogimo, labiausiai niokojančio per visą neramią Libano istoriją, į nelaimės vietą iš viso miesto vis dar skubėjo greitosios pagalbos automobiliai, vežę į ligonines sužeistuosius. Labai greitai ligoninės buvo perpildytos. Jos prašė parūpinti kraujo atsargų ir mobilių elektros generatorių.
Rajonuose aplink uostą kruvini gyventojai svirduliavo nuolaužomis nusėtomis gatvėmis, kuriose buvo matyti daugybė aplamdytų automobilių. Smūginė banga nuniokojo pastatus ir išdaužė jų langus bei išlaužė duris kelių kilometrų spinduliu. Nukentėjo ir vienintelis mieste esantis tarptautinis oro uostas.
Kariuomenės sraigtasparniai padėjo gesinti didžiulį gaisrą uosto teritorijoje.
Vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi vietos televizijai sakė, jog uoste, regis, sprogo daugiau kaip 2 700 tonų amonio nitrato, saugoto uosto sandėlyje nuo 2014 metų, kai buvo konfiskuotas iš vieno krovininio laivo.
Liudininkai pranešė matę oranžinį dūmų debesį. Toks debesis paprastai matomas, kai sprogus nitratams išsiskiria toksiškas azoto dioksidas.
Vaizdo įrašuose matyti, kad prieš pat sprogimą netoliese įsiplieskė gaisras. Vietos televizijos pranešė, kad jis kilo fejerverkų sandėlyje. Ugnis, regis, persimetė į šalia esantį pastatą ir tada driokstelėjo galingesnis, kurtinamas sprogimas, po kurio į padangę pakilo grybo pavidalo dūmų debesis.
Sprogimas driokstelėjo tvyrant įtampai tarp Izraelio ir šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“ Libano pietiniame pasienyje. Daugelis gyventojų pranešė prieš sprogimą girdėję lėktuvų ūžesį. Tai pakurstė gandus, jog galėjo būti įvykdyta ataka, nors Izraelio karinės aviacijos skrydžiai virš Libano yra įprasti.
Vienas Izraelio vyriausybės pareigūnas sakė, kad žydų valstybė „neturi nieko bendra“ su šiuo sprogimu. Jis kalbėjo anonimiškai, nes nebuvo įgaliotas teikti informaciją žiniasklaidai. Izraelio pareigūnai paprastai nekomentuoja „užsienio pranešimų“. Žydų valstybės vyriausybė pasiūlė Libanui skubią pagalbą per tarptautinius tarpininkus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas „pasirengęs padėti Libanui“, o valstybės sekretorius Mike'as Pompeo išreiškė savo „giliausią užuojautą“.
„Mūsų komanda Beirute pranešė man apie didžiulę žalą miestui ir žmonėms, kurie man brangūs. Tai papildomas iššūkis ir taip jau gilios krizės metu“, – nurodė M.Pompeo rašytiniame pareiškime.
Libano sveikatos apsaugos ministras Hassanas Hamadas nurodė, kad ligoninės sunkiai tvarkosi su sužeistųjų antplūdžiu, ir pridūrė, kad arabų šalys bei Libano draugai siūlo pagalbą.
Beiruto muchafazos vadovas Marwanas Abboudas negalėjo sulaikyti ašarų, savo akimis išvydęs nuniokojimo mastą.
„Beirutas yra nuniokotas miestas“, – šūktelėjo jis.
Ministras pirmininkas Hassanas Diabas pažadėjo, kad „kaltininkai už tai sumokės“.