Vėliau 10 valgiusiųjų susirgo COVID-19, tačiau neužsikrėtė nė vienas padavėjas ar likusieji 73 restorano lankytojai. Vaizdo įrašas ir oro srauto dinamikos modelis patvirtina tai, ko bijojo mokslininkai, t. y. kad virusas gali pakankamai ilgai išgyventi oro sraute, jog užkrėstų kelis žmones.
Beveik po šešių mėnesių Naujųjų metų puota tapo pasaulinių diskusijų apie tai, kaip koronavirusas gali plisti prastai vėdinamose patalpose ir kokių papildomų priemonių prireiks norint užkirsti jam kelią, argumentų pagrindu. Ginčo esmę sudaro vis dar neatsakytas klausimas: kaip dažnai ore esančios viruso dalelės užkrečia žmones. Juk po incidento Guangdžou didžioji dalis restorano klientų nesusirgo.
Prieš keletą savaičių Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sakė, kad vertina koronaviruso plitimo oru grėsmę, ypač prastai vėdinamose uždarose patalpose. Ženevoje įsikūrusią organizaciją spaudžia mokslininkai, kuriems vadovauja Lidia Morawska, Kvinslando technologijos universiteto Tarptautinės oro kokybės ir sveikatos laboratorijos direktorė. Ji teigia, kad, norint išvengti infekcijos, nepakanka plauti rankas ir laikytis atstumo nuo kitų žmonių.
Išlieka ore
„Ši grėsmė reali uždarose patalpose, ypač tokiose vietose, kur yra daug žmonių ir netinkamas vėdinimas“, – atvirame laiške, kuris buvo paskelbtas šią savaitę ir sulaukė 239 mokslininkų pritarimo, rašė L. Morawska ir jos bendradarbis. Pareigūnai turi skatinti taikyti kitas atsargumo priemones, pavyzdžiui, geresnio vėdinimo užtikrinimas ir vengimas recirkuliuoti galimai virusu užkrėstą orą tokiuose pastatuose kaip ligoninės ir mokyklos, sakė mokslininkai.
Šiuo atveju grėsmę kelia ne tai, kad, infekuotam asmeniui nusikosėjus ar nusičiaudėjus, į aplinką patenka lašelių su virusu (šis infekcijų plitimo būdas žinomas seniai), bet tikimybė, jog mažyčiai lašeliai, dar vadinami mikrolašeliais ir aerozoliais, pakankamai ilgai išlieka ore, kad būtų įkvėpti ir sukeltų infekciją giliai plaučiuose.
„Tai yra vienas iš virusų plitimo būdų, turime į jį atsižvelgti, – pareiškė Honkongo universiteto Epidemiologijos ir biostatistikos padalinio vadovas Benjaminas Cowlingas, padėjęs Kinijai atlikti ankstyvuosius koronaviruso perdavimo dinamikos tyrimus. – Tačiau nenorime nieko gąsdinti.“
L. Morawska ir kiti ragina PSO bei panašias organizacijas pripažinti perdavimą oru veiksniu, prisidedančiu prie daugiau nei 11 mln. žmonių susargdinusios COVID-19 infekcijos plitimo.
Ne raketų mokslas
Mokslininkų iniciatyva darosi vis svarbesnė vėl atsidarant įmonėms, mokykloms ir koledžams. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas atmetė mokyklų atidarymo gaires, kuriose buvo rekomendacija padidinti oro iš lauko cirkuliaciją, kaip per sudėtingas.
„Tai – ne raketų mokslas, – interviu metu sakė L. Morawska. – Žinome, kaip užtikrinti vėdinimą.“
Kai kurie mokslininkai atkreipia dėmesį į faktą, kad naujasis patogenas žaibiškai neišplito ligoninėse, vadinasi, jis ne taip veiksmingai užkrečia būdamas ore, kaip gripą ar tymus sukeliantys virusai. PSO teigia, kad dabartinėse rekomendacijose, pavyzdžiui, vengti uždarų patalpų ir jas vėdinti, atsižvelgiama į galimą viruso plitimą oru. Trumposios mokslininkų spaudos konferencijos metu PSO nurodė, kad šioje srityje reikia atlikti daugiau tyrimų.
Nors mokslininkės vadovaujama grupė rekomenduoja naudoti didelio našumo oro filtrus ir mikrobus žudančius ultravioletinių spindulių šviestuvus, ji taip pat įvardijo keletą paprastesnių apsauginių priemonių. Pavyzdžiui: užtikrinti švaraus lauko oro srautą ir vengti viešojo transporto perpildymo.
„Prasivėdinti gali būti ypač svarbu, – sakė laišką recenzavęs B. Cowlingas. – Buvimas lauke gali padėti išvengti rizikos užsikrėsti COVID-19.“
PSO reikia pripažinti, kad naujasis koronavirusas plinta ir oru, pareiškė Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimų ir reagavimo strategijų centro direktorius Michaelis Osterholmas. „PSO seniai turėjo atsižvelgti į ilgai ignoruotą itin svarbų faktą, kad kvėpavimo takų ligas sukeliantys patogenai plinta oru“, – sakė jis, pranešdamas kasdienę centro naujienų suvestinę.
67-erių metų amžiaus L. Morawska infekcinių ligų plitimą oru pradėjo tyrinėti po sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) epidemijos. Jos metu PSO paprašė moters prisijungti prie aerozolių srityje besispecializuojančių mokslininkų komandos ir ištirti židinį Honkongo gyvenamųjų namų kvartale „Amoy Gardens“, kur viduriuojantis pacientas, įtariama, per orą užkrėtė šimtus žmonių.
Reikia kažko imtis
SŪRS epidemija baigėsi nespėjus pradėti tyrimo, bet hipotezė, kad užkratas gali plisti oru, sudomino L. Morawską. Tuo metu ji studijavo oro kokybės poveikį žmonių sveikatai, bet sužinojusi, kad apie infekcinių ligų plitimą oru yra paskelbti tik trys moksliniai darbai, ateinančius 17-a metų praleido atlikdama savo tyrimus.
Mokslininkė atrado, kad bakterija Pseudomonas aeruginosa, sukelianti infekciją ligoninių pacientams ir cistine fibroze sergantiems asmenims, nusikosėjus užsikrėtusiam asmeniui ore gali išlikti 45 minutes. L. Morawska visada norėjo nuodugniau išsiaiškinti, kaip SŪRS plinta lašeliniu būdu. Visgi pasibaigus epidemijai, jai buvo sunku gauti subsidijų savo studijoms.
„Ši sritis nieko nedomino“, – paaiškino ji. Pasirodžius SŪRS-CoV-2, L. Morawska parašė arba prisidėjo prie daugiau nei tuzino mokslo darbų apie naujojo koronaviruso plitimo mikroskopiniais aerozoliais ir lašeliais potencialą. Mokslininkė tikisi, kad minėtieji darbai parodys, „kokia praktika reikalinga norint suvaldyti šią infekciją“, taip pat gripo virusą ir kitus patogenus.
„Tai dar labiau padidina mano ryžtą kažko imtis, – teigė L. Morawska. – Kai ši pandemija praeis, o greitai pabaigos tikriausiai nesulauksime, ir šios problemos liks nepripažintos bei neišspręstos, kitos pandemijos metu būsime tokioje pačioje padėtyje.“
