Nepaprastoji padėtis leidžia sumažinti biurokratines kliūtis ir padeda vyriausybei paspartinti sprendimų priėmimą nelaimių, tokių kaip žemės drebėjimai, potvyniai ir kitos katastrofos, atveju.
Italija pirmoji iš Europos valstybių susidūrė su koronaviruso krize. Ilgiau nei du mėnesius šalyje galiojęs karantinas sudavė skaudų smūgį jos ekonomikai.
Įsakas dėl nepaprastosios padėties turėjo baigti galioti liepos 31 dieną.
Italijos Senatas antradienį vakare pritarė nepaprastosios padėties pratęsimui. Trečiadienį Senato pavyzdžiu pasekė parlamento žemieji rūmai. Už nepaprastosios padėties pratęsimą pasisakė 286 deputatai, prieš – 221, penki įstatymų leidėjai per balsavimą susilaikė.
„Nelaimei, pandemija dar nesibaigusi, nors jos poveikis mažesnis ir geografiškai ribotas“, – sakė ministras pirmininkas Giuseppe Conte trečiadienį.
Jis patikino įstatymų leidėjus, kad nepaprastosios padėties pratęsimas nebūtinai reiškia, kad vėl bus skelbiamas karantinas.
Italijoje nuo epidemijos pradžios nustatyta daugiau kaip 246 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų, per 35 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė.