„Faktas, jog Švedijai pavyko sumažinti užsikrėtimų lygį tokiu mastu, teikia daug vilčių“, – antradienį žurnalistams Stokholme teigė valstybinis epidemiologas Andersas Tegnellis.

Anot Švedijos sveikatos agentūros, nuo birželio pabaigos, kai buvo pasiektas atvejų pikas, užsikrėtimų smarkiai sumažėjo. Kartu šiuo laikotarpiu padaugėjo atliekamų testų.

„Užsikrėtimų kreivės krinta žemyn, o rimtai sergančių asmenų kreivės jau artėja prie nulinio lygio“, – sakė A. Tegnellis.

Toks paveikslas formuojasi po kelis mėnesius trukusių ginčų, ar Švedijos sprendimas neskelbti griežto karantino buvo teisingas.

Neįprasta strategija sutapo su daug didesniu mirštamumu nuo COVID-19 nei kitose Šiaurės Europos regiono šalyse. Švedijoje mirčių skaičius šimtui tūkstančių gyventojų net viršijo analogišką JAV ir Brazilijos rodiklį.

Antradienį Švedija pranešė apie du naujus mirties atvejus, tad dabar bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 5 702 atvejus.

Kaukės


A. Tegnellis taip pat iškėlė klausimą dėl veido kaukių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žmonėms dėvėti kaukes tais atvejais, kai neįmanoma laikytis fizinio atstumo.

„Užsikrėtimų skaičiui Švedijoje labai sparčiai mažėjant, nematome prasmės dėvėti veido kaukę šalyje, netgi viešajame transporte“, – sakė jis.

A. Tegnellis nuolat tvirtina, kad Švedijos požiūris yra tvaresnis, nei staigiai įvesti karantiną kitose šalyse. Vyraujant rizikai, jog COVID-19 gali cirkuliuoti aplinkoje metų metus, jis teigia, kad visiškai „uždaryti“ visuomenės gyvenimą nėra tinkamas ilgalaikis variantas.

Nemažai šalių, maniusių, jog jau suvaldė virusą, šiuo metu ruošiasi antrajai koronaviruso bangai. A. Tegnellis tokius pokyčius vadina „nerimą keliančiais“.

„Teigiama tendencija įgauna priešingą kryptį, daugėja užsikrėtimo atvejų Ispanijoje, Rumunijoje ir Belgijoje, taip pat – kitose valstybėse“, – sakė jis.