Labiausiai tikėtina SARS CoV-2 patogeno kilmė – pasagnosiniai šikšnosparniai, teigia mokslininkai, vadovaujami Maciejaus Bonio iš Pensilvanijos valstybinio universiteto Infekcinių ligų dinamikos centro, savo tyrime, publikuotame antradienį žurnale „Nature Microbiology“.

Viruso kilmė išlieka diskusijų dėmesio centre, vis dar neslūgsant pasaulinei pandemijai, kuri griauna valstybių ekonomikas ir kuri jau nusinešė 654 000 žmonių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) liepą nusiuntė ekspertų grupę į Kiniją ištirti šio klausimo, po to, kai JAV vyriausybės pareigūnai pakurstė spekuliacijas, esą patogenas „paspruko“ iš Kinijos laboratorijos.

Pasagnosinis šikšnosparnis
Foto: Scanpix

Atsekti viruso kilmę yra itin svarbu protrūkio pradžioje, nes tai leistų sveikatos valdžios institucijoms atskirti žmones nuo gyvūno, kaip viruso šeimininko, o vėliau – padėtų išvengti būsimų sveikatos krizių. Mokslininkai perspėjo, kad kitos viruso atmainos, cirkuliuojančios šikšnosparnių organizmuose, galėtų būti perduotos žmogui.

Tyrime padarytos išvados atkreipia dėmesį į tai, kaip „sunku bus nustatyti virusus, galinčius sukelti didelio masto protrūkius žmonių bendruomenėse, dar prieš jiems išaiškėjus“, rašė M. Bonis ir jo kolegos. „Tai pabrėžia būtinybę turėti pasaulinę realaus laiko žmonių ligų stebėjimo sistemą“, – rašė mokslininkai.

Mokslininkų grupė atkūrė viruso evoliuciją, ištirdama jo rekombinacijos istoriją. Jie priėjo prie išvados, kad skujuočiai galbūt neatliko viruso šeimininko funkcijos, nors žvynuotieji žinduoliai galėjo prisidėti prie pandemijos sukėlimo tiesiog platindami virusą.