Praėjus vos kelioms savaitėms nuo tos dienos, kai Jungtinė Karalystė įtraukė Ispaniją į kelionėms saugių šalių sąrašą, vyriausybė pakeitė kursą ir vėlų šeštadienio vakarą paskelbė taikysianti keturiolikos dienų karantiną atvykėliams iš Ispanijos.
Toks žingsnis buvo žengtas po to, kai šalyje smarkiai padaugėjo užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, ypač Katalonijos regione, kur šalies valdžia skuba nuslopinti naujus protrūkius.
Norvegija penktadienį paskelbė dešimties dienų karantiną iš Ispanijos grįžtantiems asmenims, o Prancūzija paskelbė naujus perspėjimus dėl kelionių iš Katalonijos regiono, kur įsikūrę populiarūs paplūdimiai ir turistų mėgstama Barselona.
Tokie sprendimai neišvengiamai atsilieps rezervacijoms per patį kelionių piką šalyje, kurios daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) priklauso nuo turizmo.
Ispanijos sveikatos ministerija tiek ketvirtadienį, tiek penktadienį pranešė apie daugiau nei 920 naujų koronaviruso atvejų, – tai aukščiausias infekcijų rodiklis nuo gegužės pradžios, kai vyriausybė pradėjo švelninti vieną iš griežčiausių Europoje karantinų.
Didžioji dalis užsikrėtimų atvejų užfiksuota Katalonijos regione, šiaurės rytų Ispanijoje, kur valdžia plečia įvedamus apribojimus, stengdamasi išlyginti kreivę. Barselonoje dviem savaitėms uždaryti naktiniai klubai, barams nuo vidurnakčio galioja komendanto valanda. Dalinis karantinas, vienaip ar kitaip paveiksiantis 200 000 žmonių gyvenimą, jau įvestas vakariniame Segrijos regione.
„TUI UK“, didžiausia kelionių operatorė šalyje ir Vokietijos kelionių bendrovės padalinys, sustabdė visas savo organizuojamas atostogautojų keliones į žemyninę Ispaniją iki rugpjūčio 9 dienos, pranešė „Sky News“.
Pasaulio kelionių ir turizmo taryba „The World Travel & Tourism Council“ Jungtinės Karalystės sprendimą pavadino „skaudžiu smūgiu“ keliautojams ir pareiškė, kad geresnis sprendimas būtų vietiniai karantinai, o ne platesnio masto kelionių apribojimai.
„Jaučiamės nusivylę. Iš tiesų čia jaučiamės saugesni, nes visi dėvi kaukes“, – interviu Ispanijos valstybiniam transliuotojui TVE teigė britų turistė Carolyna Lansell.
Ispanijos vyriausybė mėgina įtikinti Jungtinės Karalystės vyriausybę atleisti nuo karantino Balearų bei Kanarų salas, kur infekcijų mastas „daug mažesnis“ nei JK, sekmadienio pareiškime teigia užsienio reikalų ministrė Arancha
Gonzalez Laya. Šie du salų regionai yra vieni iš populiariausių Ispanijos krypčių tarp užsienio turistų.
„Ispanija – saugi šalis, – sakė A. Gonzales Laya. – Joje fiksuojami atskiri infekcijų protrūkiai. Kaip ir kitose šalyse. Svarbiausia yra tai, kad Ispanija deda didžiules pastangas sukontroliuoti šiuos protrūkius“.
Ispanija buvo viena iš labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių Europos šalių, nuo mirtinos infekcijos joje mirė daugiau nei 28 000 žmonių, – tai ketvirtas didžiausias mirštamumas nuo COVID-19 Europoje po Jungtinės Karalystės, Italijos ir Prancūzijos. Karantinas, paskelbtas šalies nacionaliniu mastu kovą, pažabojo COVID-19 plitimą, bet apribojimų švelninimas ir vasaros turizmo pradžia turėjo neabejotinos įtakos naujam infekcijų protrūkiui, ypač tarp jaunų žmonių, dažnai lankančių perpildytus barus bei klubus.
Prancūzijoje, kurioje nuo COVID-19 mirė daugiau nei 30 000 žmonių, užsikrėtimų skaičius taip pat auga – kai kuriomis dienomis naujų atvejų čia fiksuojama per 1000.
„Mes grįžtame prie lygio, lygintino su tuo, koks buvo baigiantis karantino laikotarpiui, – penktadienį paskelbė visuomenės sveikatos agentūra savo dienos ataskaitoje. – Tad faktiškai mes ištrynėme didžiąją dalį tos pažangos, kurios pasiekėme praėjus kelioms savaitėms po karantino pabaigos.“
Viduržemio regiono šalys tikėjosi, kad vasaros turizmo pagyvėjimas padės atsigauti iki šaltojo sezono, kai žmonės vėl grįš į uždaras patalpas ir, tikėtina, prasidės antroji pandemijos banga.
Dabar panašu, kad spartus viruso plitimas prasidės daug anksčiau, nesulaukus žiemos.
Viso pasaulio vyriausybės ruošiasi antrajai COVID-19 bangai, nors nė viena iš jų nėra nusiteikusi dar kartą skelbti didelio masto karantino ir taip jau nualintoms ekonomikoms.
Viliamasi, kad siekiant užgniaužti viruso protrūkius pakaks lokalizuotų karantinų miestuose bei regionuose.
Italija buvo pirmoji Vakarų demokratinė šalis, paskelbusi visuotinį karantiną gyventojams, kai tapo akivaizdu, kad mirčių skaičiumi ji jau lenkia Kiniją, kur ir prasidėjo pirminis koronaviruso protrūkis. Vienas šaltinis, artimai susijęs su šalies premjeru Giuseppe Conte, tokį sprendimą apibūdino kaip vienkartinę „šoko terapiją“.
Silpniausiai euro zonos ekonomikai praėjusią savaitę buvo atriekta didžiausia ES 860 mlrd. dolerių gelbėjimo paketo pyrago dalis.
Jungtinė Karalystės premjeras Borisas Johnsonas iš pradžių nebuvo linkęs įvesti karantiną šalyje, bet netrukus jis pats užsikrėtė COVID-19 ir atsidūrė intensyvios terapijos skyriuje, grumdamasis dėl savo gyvybės. Vis dėlto pakartotinio šalies izoliavimo idėją jis vadina tokia atgrasia, jog net prilygina ją branduolinio atgrasinimo priemonei.
„Be jokios abejonės, aš nenorėčiau jos naudoti“, – sakė jis.
Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas taip pat nevyniojo žodžių į vatą: „Mes tiesiog neišgyvensime, tiek ekonominiu, teik socialiniu požiūriu“.
Pasauliui susidūrus su juodžiausios recesijos nuo Didžiosios depresijos laikų grėsme ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui kovojant dėl perrinkimo per lapkritį vyksiančius rinkimus, rinkėjai jaučiasi pakibę ant bedugnės krašto.
Politikai, atstovaujantys bet kuriai stovyklai, ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius, baimėms peraugant į pyktį bei nepasitenkinimą.
„Gyventojai gali būti raginami didvyriškai aukotis kurį laiką, bet ne amžinai, – „Foreing Affaris“ žurnale rašė politologas Francis Fukuyjama, knygos „The End of History and the Last Man“ autorius. – Užsitęsusi epidemija, lydima didžiulių darbo vietų praradimų, ilgai trunkanti recesija bei beprecedentė skolų našta neišvengiamai sukels įtampą, kuri peraugs į priešišką politinę reakciją – bet vis dar neaišku prieš ką ji bus nukreipta.“
