„Traukitės dabar – kitaip rizikuojate sulaukti pasekmių“, – neseniai su dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimu susijusioms kompanijoms pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius M. Pompeo. Projekto, kurio tikslas yra Baltijos jūros dugnu nutiesti antrą vamzdyną, besidriekiantį nuo Rusijos iki Vokietijos, įgyvendinimą atidėjo JAV sankcijos, tačiau jį visgi planuojama užbaigti per artimiausius mėnesius. Dabar Jungtinės Valstijos grasina naujomis sankcijomis ir paskutinį kartą mėgina užkirsti kelią dujotiekio statybai. „Žalą darančius Rusijos projektus remiančios kompanijos nebus toleruojamos“, – tvirtino M. Pompeo.

Jungtinėms Valstijoms didinant prieš „Nord Stream 2“ nukreiptą spaudimą, stiprės trintis su Vokietija, kuriai teks didžioji dalis dujotiekiu keliausiančių dujų. Žinoma, „Nord Stream 2“ kritikuoja tikrai ne vien Vašingtonas. Daugelis Centrinės ir Rytų Europos valstybių dujotiekį vertina kaip ryškų Vokietijos veidmainystės pavyzdį: tas pats pamokslus apie išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimą ir žmogaus teises skaitantis Berlynas siekia iškastinio kuro iš vienos labiausiai autoritarinių žemyno valstybių.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra tvirtai pasiryžusi užbaigti dujotiekį ir suteikti džiaugsmo galingiems šalies įmonių lobistams. Vokietija ragino Europos Sąjungą Jungtinių Valstijų sankcijas „Nord Stream 2“ paskelbti „nepriimtinomis“ ir „prieštaraujančiomis tarptautinei teisei“. O M. Pompeo pažadai dėl daugiau sankcijų pablogins ir taip įtemptus Vašingtono santykius su lyderiaujančia Europos Sąjungos valstybe.

„Nord Stream 2“ klojimo darbai

Tad kyla klausimas, ar už sankcijas „Nord Stream 2“ pasisakantys Donaldo Trumpo administracijos atstovai yra teisūs dėl to, kad šis projektas smarkiai sustiprins Rusijos įtaką Europai. Jungtinių Valstijų senatorius Tedas Cruzas yra neabejotinai teisus vadindamas projektą „Vladimiro Putino dujotiekiu“. Nors kai kurie dujotiekio rėmėjai ir toliau tvirtina, kad šis vamzdynas yra visiškai „komercinis“ projektas, netgi A. Merkel pripažino, kad už dujų projekto slypi „politiniai sumetimai“.

Tarp šių „politinių sumetimų“, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant dujotiekį, yra tarp pačios Vokietijos politinio elito paplitusi korupcija. Tas faktas, kad A. Merkel pirmtakas Gerhardas Schroderis yra „Nord Stream AG“, kurios 51 proc. akcijų priklauso Rusijos valstybinei energetikos įmonei „Gazprom“, akcininkų komiteto pirmininkas, įrodo, jog veikiausiai kažkas papuvę politinėje sistemoje, save tituluojančioje Europos ir pasaulio sąžine.

Ko gero, sunku būtų įsivaizduoti, kad buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pirmininkautų Irano energetikos kompanijos akcininkų komitetui. G. Schröderis Kremliui svarbių klausimų atžvilgiu elgiasi kaip patikima papūga – nuolatos apibūdina Rusiją kaip „apsupties“ auką ir tvirtina, kad dėl to, jog Rusijos prezidentas V. Putinas buvo KGB agentas ir šnipinėjo Vokietijoje, dabar „su juo yra lengviau dirbti“.

Tačiau net ir pasitelkusi visus nešvarius pinigus Rusija Vokietijoje turi mažiau draugų nei anksčiau. Dar vos prieš dešimtmetį Vokietija kalbėjo apie „modernizuojančią partnerystę“ su Rusija, tačiau šiandien teiginys, kad prekyba su Rusija pastūmės Kremlių reformų link, girdimas tik Vokietijos politikos paraštėse.

Netgi atsižvelgiant į tai, kad „Nord Stream“ projekto algalapiuose yra buvusio Vokietijos kanclerio pavardė, Vokietijos politika Rusijos atžvilgiu šiandien yra griežtesnė nei bet kada po Šaltojo karo. Šešerius metus Berlynas yra ES pastangų įvesti ekonomines sankcijas Rusijai priekyje. Šioms sankcijoms dabar yra taip plačiai pritariama, kad jos kas šešis mėnesius atnaujinamos automatiškai. Netgi jei Rusijai savo naujojo dujotiekio dėka Vokietijoje pavyks nusipirkti daugiau draugų, to nepakaks norint įtikinti Berlyną iš naujo įvertinti jo paramą sankcijoms ar pasipriešinimą Rusijos karui Ukrainoje.

„Nord Stream 2“ klojimo darbai

Svarbesnis klausimas yra tas, kokį poveikį „Nord Stream 2“ turės Ukrainai. Jokia paslaptis, kad Kremlius nori sužlugdyti Ukrainos vyriausybę, o energetika yra vienas iš daugelio įrankių, kuriuos Maskva naudoja norėdama daryti spaudimą Kijevui. Vidutiniu laikotarpiu „Nord Stream 2“ poveikis Ukrainai gali būti ryškus, mat Rusija turės galimybę tiesiogiai Vokietijai ir kitoms Europos pirkėjoms transportuoti daugiau dujų, o esamais vamzdynais, nusidriekusiais per Ukrainą, jų keliautų mažiau.

Dėl šios priežasties Ukraina gaus mažiau lėšų iš mokesčių už dujų tranzitą, nors Kijevas gali rasti kitų pajamų šaltinių, jei iškils toks poreikis. Be to, „Nord Stream 2“ gali padidinti Rusijos galimybes grasinti nutraukti dujų tiekimą Ukrainai.

Kol Europai parduodamos rusiškos dujos keliauja per Ukrainą, Rusija negali nutraukti dujų tiekimo šiai šaliai taip, kad nenukentėtų Europa. Būtent taip nutiko 2009-ųjų žiemą, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, siekdama nubausti Kijevą, tačiau dėl to kilo dujų trūkumas visoje Europoje.

Susidūrusi su gausybe įpykusių pirkėjų, Rusija buvo priversta atlyžti. Kai Kremlius galės tiekti daugiau dujų Europai per „Nord Stream 2“, dujų tiekimo Ukrainai nutraukimas turės mažesnį poveikį kitoms pirkėjoms. Kijevas akistatoje su Maskva gali likti vienas.

Tačiau nuo to laiko, kai 2009 m. Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, daug kas pasikeitė. Šiandien Europos dujų rinkos atrodo visiškai kitaip. Prieš dešimtmetį dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių buvo smarkiai, o kartais ir visiškai priklausomos nuo „Gazprom“. Dėl to jos buvo priverstos pasirašyti brangias ilgalaikes sutartis. Šiandien Rusija išlieka didžiausia tiekėja žemyne, bet „Gazprom“ monopolis sugriuvo.

2012 m. Europos Komisija iškėlė „Gazprom“ bylą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, privertusią energetikos milžinę imti taikyti konkurencinės rinkos praktikas. Naujoji visoje Europoje įdiegta infrastruktūra palengvina dujų transportavimą per kontinentą ir garantuoja galimybę šalims įsigyti dujų iš kelių šaltinių. Suskystintų gamtinių dujų iškilimas leidžia tokioms valstybėms kaip Lenkija ir Lietuva pirkti dujas iš Norvegijos, Kataro ar Jungtinių Valstijų.

„Nord Stream 2“ klojimo darbai
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Netgi Ukraina iš tiesų užima daug tvirtesnę derybinę poziciją, nei pripažįsta dauguma „Nord Stream“ kritikų. Dabar šalis gali visą reikiamą dujų kiekį importuoti iš Europos, todėl ji yra gerokai mažiau pažeidžiama Rusijos elgesio.

„Gazprom“ jau sutiko ir toliau gabenti dalį dujų į Europą per Ukrainą iki mažiausiai 2024 m., tokiu būdu aprūpindama Ukrainą tranzito lėšomis. „Nord Stream“ nėra geras dalykas Ukrainai, tačiau jo poveikis bus nesunkiai suvaldomas. Vokietijai dujotiekis atneš daugiau išlaidų nei naudos – jis suterš Berlyno reputaciją kaimynių akyse, o mainais už tai Vokietija gaus dujų, kurias galėtų gauti ne tokiais prieštaringai vertinamais būdais.

Netgi Rusijai „Putino dujotiekis“ tikrai nėra toks meistriškas geopolitinis ėjimas, kaip įsivaizduoja kai kurie Jungtinių Valstijų lyderiai. Europoje gausu pigių dujų, nemažai jų jau nupirkta iš Rusijos. Tačiau „Gazprom“ galia nustatyti kainas Europoje naujos konkurencijos akivaizdoje sužlugo.

Tad ar naujasis Kremliaus dujotiekis gali tapti piktavališkos įtakos įrankiu? Piktavališkos – veikiausiai taip. Tačiau įtakos? Ko gero, ne. Pagaliau pastatytas „Nord Stream 2“ mažai ką pakeis.