"Jis nebuvo taikos žmogus, nei kaip politikas, nei kaip kareivis", - rašo J.Fischeris apie A.Sharoną, kurio politinė ateitis pakibo ant plauko praėjusią savaitę, kai Izraelio lyderis patyrė antrą stiprų insultą.
J.Fischeris pažymi, kad A.Sharonas buvo "Izraelio teritorinės plėtros, o kartu ir žydų gyvenviečių statybų globėjas", kuris labai skeptiškai vertino palestiniečių taikos troškimą.
"Jis niekada rimtai netikėjo taikos su palestiniečiais, o juo labiau su Yasseru Arafatu galimybe, - rašo J.Fischeris. - Arafato ar palestiniečių vadovybės jis niekada nelaikė partneriais ir nenorėjo derėtis".
"Mes dažnai apie tai kalbėdavomės, ir ministras pirmininkas visada išreikšdavo savo įsitikinimą, kad pirmiausia, arabų pasaulis tikrai nepripažins Izraelio artimoje ateityje, o antra, abiejų šalių idėjos apie galutinį statusą yra per daug nutolusios, kad jas galima būtų sujungti derybose", - rašoma J.Fischerio straipsnyje.
Pasak buvusio Vokietijos diplomatijos vadovo, A.Sharonas "buvo ir yra visiškai nelankstus", kai kalbama apie Jeruzalės statusą.
Tačiau jis pripažino, kad Izraelio pasitraukimas iš Gazos Ruožo rugsėjo mėnesį buvo reikšmingas žingsnis, užtikrinsiantis A.Sharonui, kad jis išliks istorijoje.
"Tai buvo precedento neturintis, beveik revoliucinis įvykis. Tai bus ilgalaikis Arielio Sharono pasiekimas", - rašo J.Fischeris.