Vašingtonas ir Maskva ruošiasi deryboms dėl susitarimo, turinčio pakeisti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, ribojančią JAV ir Rusijos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių.
Kinija kol kas ignoruoja D. Trumpo administracijos spaudimą prisijungti prie derybų, tvirtindama, kad jos arsenalas gerokai mažesnis už buvusių Šaltojo karo priešininkių.
Per pokalbį telefonu su V. Putinu D. Trumpas „dar kartą išreiškė viltį, kad bus išvengta brangių trišalių ginklavimosi varžybų tarp Kinijos, Rusijos bei Jungtinių Valstijų, ir sakė, jog tikisi pažangos būsimose ginkluotės kontrolės derybose Vienoje“, sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai.
Kremlius savo ruožtu pranešė, kad prezidentai per pokalbį patvirtino būtinybę skubiai surengti dvišales derybas dėl „strateginio stabilumo ir ginklų kontrolės“.
Jie taip pat aptarė „padėtį, susijusią su Irano branduoline programa“, ir akcentavo „kolektyvinių veiksmų“ svarbą, rašoma Kremliaus išplatintame pranešime.
2018 metais D. Trumpas vienašališkai pasitraukė iš tarptautinės sutarties, kuria siekta užtikrinti, jog šiitiška respublika slapta nesusikurtų branduolinių ginklų, prisidengdama civiline branduoline programa.
Iranas neigia siekiąs pasigaminti branduolinių ginklų ir tvirtina, kad jo atominė programa yra griežtai civilinė.