„Rusijos ambasada Taline savo viešuose pareiškimuose ne kartą pabrėžė, kad Estija prie SSRS prisijungė savanoriškai, kad tai buvo teisėtas veiksmas. Be abejo, buvo ne taip. Panašūs vieši pareiškimai jokiu būdu nėra naudingi dvišaliams santykiams“, – per spaudos konferenciją sakė U. Reinsalu.
„Dėl šios priežasties šiandien daviau nurodymą iškviesti Rusijos ambasadorių ir išreikšti atitinkamą protestą“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
U. Reinsalu priminė, kad tokio paties turinio pareiškimą anksčiau paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Jame sakoma, kad Latvija, Lietuva ir Estija į SSRS sudėtį įėjo dvišalio [susitarimo] pagrindu“, – pažymėjo ministras. – Aš šį pareiškimą visiškai atmetu. Jis neatitinka istorijos faktų ir neatspindi nei tuomet veikusių, nei dabartinių tarptautinės teisės principų.“
Anksčiau ketvirtadienį Rusijos ambasada Estijoje paskelbė pareiškimą, kad „Baltijos šalių valdantieji sluoksniai neatsisako pastangų primesti įvykių susijusių su Latvijos, Lietuvos ir Estijos įtraukimu į SSRS sudėtį prieš 80 metų, tendencingą vertinimą“.
Dokumente sakoma, kad esant „realiai grėsmei, jog Pabaltijys bus panaudotas kaip fašistinės Vokietijos placdarmas užpulti SSRS, 1940 metų birželį Maskva buvo priversta įvykdyti papildomų pajėgų į Latviją, Lietuvą ir Estiją (be jau ten dislokuotų kontingentų pagal 1939 metų savitarpio pagalbos sutartis).
„Šis žingsnis, atliktas pritarus Baltijos šalių vadovybėms, savaime nereiškė, kad jų teritorijose suverenitetas pereina Sovietų Sąjungai, ir buvo teisėstas. Vėlesnis Pabaltijo įsitraukimas į SSRS sudėtį taip pat nebuvo vienašališkas ir įvyko abipusiu sutikimu“, – teigia Rusijos ambasada.
Rusijos atstovybės pareiškime sakoma, kad „Baltijos valdančiųjų elitų tiražuojami teiginiai apie 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytą Latvijos, Lietuvos ir Estijos „okupaciją“ prieštarauja tuo laikotarpiu visuotinai priimtam šio teisinio termino apibrėžimui“ ir kad „tarp SSRS ir Baltijos valstybių nebuvo karo, o Maskvos pareiškimuose nebuvo grasinimų paskelbti karą“.
Ambasada pareiškė, kad „oficialiojo Vilniaus, Rygos ir Talino į ginkluotę priimta „okupacinė doktrina“ yra grynai politinis projektas, kuriuo siekiama kelti Rusijos Federacijai visokiausias pretenzijas ir klastoti tų laikų istoriją“.
Rusijos ambasados pareiškime visiškai neminima, kad 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir jo slaptuosius protokolus, pagal kuriuos sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Tai pačiais metais Maskva spaudimu privertė Baltijos valstybes įsileisti sovietų kariuomenės kontingentus. 1940 metų birželį šioms šalims buvo pateikti nauji ultimatumai, įvesti okupaciniai kontingentai ir suformuotos marionetinės vyriausybės, pateikusios prašymus priimti Lietuvą, Latviją ir Estiją „priimti“ į Sovietų Sąjungą.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus perrašyti istoriją, siekiant pateisinti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją.
„Mes griežtai prieštaraujame bet kokiems Rusijos bandymams perrašyti istoriją siekiant pateisinti 1940 metų okupaciją ir Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją“, – rašoma bendrame pareiškime.
Bendras pareiškimas paskelbtas minint Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios Jungtinių Valstijų deklaracijos 80-ąsias metines.
1940 metų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretorius Sumneris Wellesas paskelbė oficialų pareiškimą, kad JAV nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos. Sovietinės okupacijos metu Vašingtone veikė Lietuvos ambasada.
„S. Welleso deklaracija rodo, kad jau 1940-aisiais laisvasis pasaulis pripažino sovietų veiksmus tuo, kuo tai buvo – neteisėtu prievartinės aneksijos aktu. Deja, net Antrojo pasaulinio karo pabaiga po kelerių metų neatnešė Baltijos šalims ir kitoms Rytų ir Vidurio Europos tautoms išsivadavimo, bet atnešė represijas ir persekiojimą“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Keturių ministrų pareiškime taip pat pabrėžiamas JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, NATO ir amerikiečių pajėgų buvimo regione svarba.
„Estijos, Latvijos ir Lietuvos įsipareigojimas transatlantiniam aljansui išlieka neginčijamas. Baltijos šalys vertina Jungtinių Valstijų indėlį į Europos gynybą, visų pirma palaikant reguliarų pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse – tai yra nepaprastai svarbu atgrasant bet kokį galimą priešininką“, – rašoma keturšalėje deklaracijoje.