Septynerių metų ES biudžetas, kurio vertė – 1,07 trln. eurų, buvo svarstomas kartu su 750 mlrd. eurų paketu, turinčiu padėti ES šalims atsigauti po recesijos, sukeltos koronaviruso pandemijos.
Daugelis ES lyderių gyrė „istorinius“ susitarimus dėl biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo, bet jie sukėlė susirūpinimą tarp europarlamentarų, turinčių patvirtinti biudžeto pakeitimus.
Per spaudos konferenciją D. Sassoli sveikino susitarimą dėl gaivinimo paketo, bet pasmerkė daugiamečio biudžeto karpymus.
„Jeigu norime kliautis būsimomis kartomis, negalime nurėžti nuo biudžeto tyrimams ir jaunimui“, – pabrėžė EP pirmininkas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į planus mažinti migracijos ir prieglobsčio politikai skiriamų lėšų.
Spaudžiami Nyderlandų vadovaujamų penkių „taupiųjų“ šalių grupės ES lyderiai turėjo sutikti sumažinti finansavimą tyrimų ir inovacijų, sveikatos apsaugos ir klimato veiksmų srityste. Šie sprendimai prieštarauja Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizijai savo politinėje programoje aplinkosaugos klausimams skirti ypatingą dėmesį.
„Mums reikia palaikyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius ES uždavinius“, – sakė D. Sassoli ir perspėjo, kad Europos Parlamentas nepritars biudžeto projektui, jeigu į jo keliamus reikalavimus nebus pakankamai atsižvelgta.
„Yra virtinė punktų, kuriuos Parlamentas nori pateikti konstruktyvia dvasia ir ištaisyti kai kurias klaidas“, – pridūrė jis.
Europos Komisija reiškė apgailestavimą dėl ES sutartų biudžeto apkarpymų, bet atkreipė dėmesį, kad biudžetas bus tik 10 mlrd. eurų mažesnis už dabartinį, nepaisant Jungtinės Karalystės išstojimo iš bloko.
Europos Parlamento nariai savo siekius dėl bloko biudžeto apibendrins ketvirtadienį planuojamoje paskelbti rezoliucijoje, o paskui pradės derybas su Europos Komisija ir šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančia Vokietija. Galutinis balsavimas dėl biudžeto Europos Parlamente tikriausiai nebus surengtas anksčiau kaip iki šių metų galo.
Dalis lėšų ekonomikos gaivinimo fondui turėtų būti surinktos iš būsimų pajamų, įskaitant mokesčius už skaitmenines paslaugas ir išmetamą anglies dvideginį. Europos Komisija tikisi, kad šie mokesčiai galės būti įvesti iki 2023 metų, bet D. Sassoli sakė, kad juos būtina įvesti nedelsiant ir paragino Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymus dėl naujų priemonių.