J. Dmitrijevas, garsios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ padalinio šiaurės vakarinėje Karelijos respublikoje vadovas, ne vieną dešimtmetį užsiėmė per sovietų diktatoriaus Josifo Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių paieškomis ir atlikdavo palaikų ekshumavimą.
„Memorial“ tvirtina, kad J. Dmitrijevo baudžiamasis persekiojimas atspindi valdžios pastangas nuslopinti kitokią nuomonę. Istoriko teismo procesas vyko už uždarų durų.
J. Dmitrijevo advokatas Viktoras Anufrijevas prie teismo rūmų šiaurės vakariniame Petrozavodsko mieste žurnalistams sakė, kad teisėjas pripažino jo ginamąjį kaltu dėl seksualinės prievartos prieš savo įdukrą ir skyrė jam „pusketvirtų metų nelaisvės griežtojo režimo kolonijoje“.
Advokatas sakė dar negavęs nuosprendžio kopijos. Anot jo, gali būti, kad atsižvelgus į laiką, kurį 64 metų J. Dmitrijevas praleido už grotų laukdamas teismo, jis jau rugsėjį bus paleistas į laisvę.
Istorikui dėl jam pareikštų kaltinimų grėsė iki 15 metų nelaisvės.
V. Anufrijevas sakė, kad J. Dmitrijevas buvo išteisintas dėl kaltinimų, susijusių su vaikų pornografija. Dėl šių kaltinimų 2016 metais jam buvo iškelta pirma baudžiamoji byla.
Pirmą kartą istorikas buvo sulaikytas 2016 metų pabaigoje dėl vaikų pornografijos. 2018-aisiais jis buvo išteisintas, bet vėliau tais pačiais metais vėl sulaikytas ir apkaltintas seksualiniu smurtu.
Prokurorai tvirtino, kad istorikas lytiškai išnaudojo savo įdukrą. J. Dmitrijevas tai kategoriškai neigia.
„Nėra jokių abejonių, kad Jurijus Dmitrijevas nekaltas“, – prieš nuosprendžio paskelbimą nurodė „Memorial“.
„Tiesa apie praeitį neatitinka valstybės istorinio naratyvo“, – pridūrė organizacija.
J. Dmitrijevo šalininkai, tarp kurių yra nemažai iškilių Rusijos ir užsienio visuomenės veikėjų, sako, kad šia byla siekiama nubausti istoriką, raginusį atkreipti dėmesį į vieną tamsiausių šalies istorijos laikotarpių.
J. Dmitrijevas padėjo atidaryti viename iš Karelijos pušynų Sandarmocho memorialą tūkstančiams SSRS represijų aukų atminti. Tie žmonės buvo sušaudyti 1937–1938 metais; daugelis žuvusiųjų buvo užsieniečiai.