„Britanija yra vienas iš svarbiausių rusų žvalgybos taikinių Vakaruose, ypač atsižvelgiant į tvirtą Britanijos poziciją dėl pastarojo meto Rusijos agresijos ir atsaką į ataką Solsberyje, prie kurio vadovaujant Britanijai prisijungė tarptautinė bendrija“, – sakoma joje.

Visgi, pasak autorių, sunku įrodyti pranešimus, kad Rusija bandė paveikti balsavimą dėl „Brexito“ 2016-aisiais, bet Britanija esą „lėtai“ pripažino tokią grėsmę ir nesiėmė tyrimo nepaisant ankstesnių Maskvos kišimosi įrodymų.

Ataskaitoje sakoma, kad JK vyriausybė turėtų deramai ištirti bet kokį Maskvos kišimąsi į balsavimą.

„Turėtų būti įvertintas Rusijos kišimasis į referendumą. Dabar privalo būti [surengtas] toks vertinimas, o visuomenei būtina pranešti jo rezultatus“, – sakė JK parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto (ISC) narys Kevanas Jonesas.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad JK yra Rusijos dezinformacijos taikinys.

Autoriai pažymi, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos yra neproporcingai galingos“.

„Jos gali veikti be realių apribojimų“, – sakoma dokumente.

Taip pat pabrėžiama, kad JK reikia tarptautinės bendruomenės paramos, ir ji dar kartą turi pademonstruoti vienybę kovojant su Rusijos grėsme, kaip buvo reaguojant į Solsberio incidentą.

50 puslapių ataskaita buvo paruošta jau pernai, bet jos paskelbimas buvo atidėtas dėl gruodį vykusių visuotinių rinkimų, prieš kuriuos buvo paleisti visi parlamento komitetai.

ISC tyrimą pradėjo 2017 metų lapkritį, reaguodamas į nerimą keliančius pranešimus, jog Rusija stengėsi paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Buvo nuogąstaujama, kad Maskva taip pat galėjo mėginti paveikti 2016 metų birželį JK surengtą referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.

Tuometė premjerė Theresa May kaltino Rusiją „platinus melagingas žinutes“, kad „pasėtų nesantaiką Vakaruose ir pakenktų mūsų institucijoms“.

ISC susirūpinimą dar labiau padidino 2018 metų kovą įvykdytas mėginimas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti buvusį dvigubą agentą rusą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją Anglijos mieste Solsberyje, dėl kurio Londonas ir jo sąjungininkai Vakaruose taip pat kaltina Maskvą, o ši kaltinimus neigia.

Ataskaitą komitetas baigė rengti pernai kovą, o spalį dokumentą patvirtino žvalgybos agentūros.

Tačiau premjeras Borisas Johnsonas nepatvirtino sprendimo atskaitą paviešinti prieš rinkimus, o vėliau teko laukti, kol bus suformuotas naujas komitetas.

Parlamentas siūlo ištirti


Jungtinės Karalystės vyriausybė turėtų tinkamai ištirti bet kokį galimą Rusijos kišimąsi į 2016 m. „Brexito“ referendumą, nes į kišimąsi anksčiau, nepaisant tam tikrų Kremliaus įtakos ženklų, buvo atkreipta per mažai dėmesio, teigiama antradienį paskelbtoje parlamento ataskaitoje.

Vyriausybė paskelbė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susiję oligarchai panaudojo savo turtą, kad „praplėstų įtakos sferas ir įgautų daugiau galios JK elito sluoksnyje“.

„Reikėjo ištirti Rusijos kišimąsi į referendumą. Reikia tai padaryti dabar, o apie tyrimo rezultatus turi būti informuota visa visuomenė“, – teigė Žvalgybos ir saugumo komiteto narys Kevanas Jonesas.

Ataskaitoje teigiama, kad konkrečių įrodymų dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. referendumą bei 2014 m. balsavimą dėl Škotijos nepriklausomybės nuo JK, kurio metu prieš atsiskyrimą balsavo 55 proc. visų rinkėjų, nebuvo rasta, tačiau, K. Joneso teigimu, įrodymų nerasta dėl to, kad vyriausybė aktyviai vengė šio klausimo.

„Niekas prie šio klausimo nenorėjo prisiartinti arčiau nei per 10 metrų“, – sakė jis.
„Trumpai tariant, Rusijos įtaka tapo „nauju standartu“, JK versle ir socialinėje erdvėje yra daug Rusijos piliečių, turinčių artimus ryšius su V. Putinu, kurie pripažįstami dėl savo turto, teigė K. Jonesas.