Testai, kurie buvo atlikti 1077 žmonėms, sėkmingai sukūrė antikūnus ir baltasias kraujo ląsteles, reikalingas kovoti su virusu.

Tai mokslininkams teikia daug vilčių, tačiau dar nėra žinoma, ar ji suteikia pilną apsaugą nuo naujojo koronaviruso. JK jau užsisakė 100 milijonų vakcinos vienetų.


Jungtinės Karalystės pareigūnai pirmadienį pranešė pasirašę sutartį dėl eksperimentinės vakcinos nuo naujojo koronaviruso, kuriamos farmacijos milžinės „Pfizer“ ir kitų, 90 mln. dozių pirkimo.

Britanijos vyriausybės pranešime sakoma, kad ji užsitikrino teisę įsigyti potencialių vakcinų, kuriamų įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“, taip pat dar vienos eksperimentinės vakcinos, tyrinėjamos bendrovės „Valneva“.

JK anksčiau pasirašė sutartį su bendrove „AstraZeneca“, kad ji parūpint 100 mln. dozių vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, šiuo metu išbandomos Oksfordo universiteto. Planuojama, kad ši bendrovė vėliau pirmadienį paskelbta tolesnių rezultatų apie tyrimų eigą.

„Milijonai žmonių galėtų būti paskiepyti nuo koronaviruso“, – sakoma Britanijos vyriausybės pranešime, turint galvoje tris skirtingas vakcinas, į kurias buvo nutarta investuoti.

Vis dar neaišku, ar kuri nors iš šių vakcinų pasirodys esanti veiksminga ir saugi, bet Britanija ir kitos turtingosios šalys jau investuoja į šiuos skiepus, kad užsitikrintų bet kurio sėkmingo preparato pakankamus gamybos pajėgumus.

Vakciną sukurti paprastai užtrunka ne vienerius metus, o šiuo metu pasaulyje jų išbandoma keliolika.

Britanijos bendrovė skelbia proveržį gydant COVID-19


Gydymas vienu aerozoliniu preparatu gali smarkiai sumažinti naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirčių arba atvejų, kai tokiems pacientams reikalingos intensyviosios terapijos priemonės, rodo pirmadienį vienos Britanijos biotechnologijų bendrovės paskelbti preliminarūs rezultatai.

Atlikus bandymus su atsitiktinai atrinktais 100 pacientų, kuriems buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija COVID-19, buvo nustatyta, kad žmonėms, gydytiems aerozoliniu baltymo beta interferono preparatu, sunkios formos ligos išsivystymo rizika buvo 79 proc. mažesnė negu grupėje, gaudavusioje tik placebo.

Be to, interferonu gydytų pacientų tikimybė visiškai pasveikti buvo dvigubai didesnė nei kontrolinės grupės.

Šią terapiją, pavadintą SNG001, pasiūliusi bendrovė sakė, kad preliminarūs rezultatai galimai rodo „didelį proveržį“ kovoje su koronaviruso pandemija.

„Visi džiaugiamer šiandien paskelbtais bandymo rezultatais, rodančiais, kad SNG001 smarkiai sumažino hospitalizuotų COVID-19 pacientų, kuriems nuo iš pradžių buvo reikalingas deguonis, o paskui – [dirbtinis plaučių] vėdinimas, skaičių“, – sakė bendrovės „Synairgen“ generalinis direktorius Richardas Marsdenas.

Vis tik pirmadienį paskelbti rezultatai dar nebuvo išnagrinėti recenzentų, o tirtų pacientų grupė buvo gana maža.

Jeigu bandymo išvados būtų patvirtintos, tai gali sukelti proveržį gydant hospitalizuotus COVID-19 pacientus.

Radikalus pokytis


Beta interferonas yra natūraliai organizme besigaminantis baltymas, reguliuojantis imuninės sistemos veiklą. Be kita ko, jis naudojamas išsėtinei sklerozei gydyti.

Šis baltymas yra organizmo natūralios kovos su infekcijomis sistemos dalis. Naujasis koronavirusas slopina interferono gamybą, todėl organizmo reakcija į šį užkratą dažnai būna nepakankama.

Paveikiant interferonu tiesiogiai per plaučius siekiama sužadinti pacientams stiprų imuninį atsaką į virusą – netgi žmonėms, kurių imuninė sistema jau yra susilpninta infekcijos.

„Šie rezultatai patvirtina mūsų įsitikinimą, kad beta interferonas... turi didžiulį potencialą kaip inhaliacinis vaistas, galintis atkurti plaučių imuninį atsaką“, – sakė Sautamptono universiteto kvėpavimo takų ligų profesorius Tomas Wilkinsonas.

Pasak jo, tyrimas rodo, kad SNG001 buvo veiksminga priemonė „sustiprinti apsaugai, paspartinti gijimui ir atremti viruso SARS-CoV-2 poveikį“.

Metabolinės medicinos profesorius Naveedas Sattaras, dirbantis Glazgo universitete, savo ruožtu sakė, kad naujoji terapija gali radikaliai pakeisti padėtį.

„Su mažesnėmis [tiriamųjų] grupėmis būna mažiau aiškumo dėl tikrojo naudos lygio, taip pat ar teigiamas poveikis skirtingai pasireiškia žmonėms, pasižymintiems skirtingais rizikos ypatumais“, – sakė N. Sattaras, neprisidėjęs prie šio tyrimo.

„Tokiam darbui reikėtų didesnio tyrimo, bet, kaip bebūtų, šie rezultatai yra labai jaudinami“, – pridūrė jis.

Šiuo metu ligoninėse gydomiems COVID-19 pacientams siūlomos kelios terapijos priemonės.

Praeitą mėnesį Jungtinėje Karalystėje dirbusi tyrėjų grupė, vadovaujama Oksfordo universiteto, paskelbė, kad jai pavyko sėkmingai sumažinti sunkiai susirgusių pacientų mirties riziką, gydant plačiai prieinamu steroidiniu preparatu deksametazonu.

Kelios šalys taip pat skubiai suteikė leidimus COVID-19 gydyti antivirusiniu preparatu remdesiviru.