ES vadovai dėl planuojamo 750 mlrd. eurų fondo tariasi nuo penktadienio. Paskutinis derybų raundas prasidėjo pusę devynių vakaro Lietuvos laiku, kai kurie diplomatai prognozuoja, kad susitikimas gali nusitęsti iki pirmadienio ryto.

Derybų išvakarėse Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pasiūlė, kad fonde subsidijos sudarytų 500 mlrd., o paskolos – 250 mlrd. eurų. Šias lėšas Europos Komisija ketina pasiskolinti tarptautinėse rinkose.

Derybų metu subsidijų dalį jis jau sumažino iki 450 mlrd. eurų, bet Nyderlandų premjeras Markas Rutte su sąjungininkais reikalauja tolesnių karpymų bei griežtesnės išlaidų kontrolės.

„Taupieji toliau siekia sumažinti subsidijų dalį fonde“, – BNS sekmadienio vakarą sakė apie derybų eigą informuotas pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai dėl klausimo jautrumo.

Anot Briuselio žiniasklaidos pranešimų, derybų metu svarstoma, kad subsidijų dalis fonde gali būti sumažinta iki 350-400 mlrd. eurų.

Jei vadovai ras kompromisą dėl fondo dydžio, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pirmadienio naktį gali pateikti detalų atnaujintą pasiūlymą, kuriame atsispindėtų kiekvienai šaliai tenkanti dalis, tačiau taip pat lieka tikimybė, kad neradus kompromiso viršūnių susitikimas žlugs.

Diskusijas su olandais Lietuvos ambasadorė Briuselyje Jovita Neliupšienė sekmadienio vakarą apibendrino žaisminga metafora.

„Antroji Europos Vadovų Tarybos diena sukosi aplink purius, bet skalsius olandiškus blynelius. Trečiąją dieną, regis, ES27 pavyko sutarti, kad ES daugiamečio pyrago skonis patinka visiems, tačiau niekaip nesutariama, kokiomis vyšniomis tą pyragą reiktų puošti. Taigi, regis, kad „Odė džiaugsmui“ šįvakar dar neskambės, tad klausysiuos „Wake me up“, – tviteryje apie 22 valandą parašė Lietuvos ambasadorė.

„Odė džiaugsmui“ yra ES himnas.

Lietuvos interesai


Neoficialūs skaičiavimai rodo, kad pagal šeštadienio pasiūlymus negrąžintina parama Lietuvai galėjo sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, be to, Lietuva galėtų prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.

Kartu su atsigavimo fondu turėtų būti pristatytas ir atnaujintas daugiau kaip trilijono eurų 2021-2027 metų ES biudžeto projektas.

Lietuvai derybose atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad prieš darbo vakarienę „taupiųjų šalių“ grupės ir Pietų Europos šalių pozicijos dar buvo „ganėtinai išsiskyrusios“, o susitarimas įmanomas, bet ne garantuotas.

„Esame pasirengę čia būti, tiek kiek reikia iki pergalingos pabaigos. Na bet jei nesimatys kol kas tos pabaigos, esame pasirengę vėl susitikti neužilgo, jeigu tai bus įmanoma dėl prastėjančios koronaviruso situacijos“, – šeštadienio popietę sakė G. Nausėda.

Vėlų sekmadienio vakarą Prezidentūra atnaujino oficialią šalies vadovo darbotvarkę – joje vietoje planuoto generolo laipsnių įteikimo dviem karininkams numatytas dalyvavimas Europos Vadovų Tarybos sesijoje.

Prieš lemiamą derybų raundą Lietuvos prezidentas prioritetu išskyrė paramą žemės ūkiui, kad tiesioginės išmokos ūkininkams sparčiau priartėtų prie ES vidurkio.

„Baltijos valstybių pozicija yra tokia, kad mes esame pasiruošę kompromisams, bet tie kompromisai negali būti daromi bet kokia sąskaita be raudonų linijų“, – kalbėjo prezidentas.

„Yra fondai, su kurių sumažinimu mes nesutiksime ir dėl tos priežasties, net jei taip ir atsitiktų, turėsime kontrpasiūlymų, kurie pirmiausia yra susiję su didesne parama žemės ūkiui“, – sakė G. Nausėda.

Šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte Lietuvai pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, tačiau Lietuvos delegacija žada siekti daugiau.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Viršūnių susitikimo pradžioje G. Nausėda žadėjo reikalauti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Neskaitant žemės ūkio, šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte pasikeitė dar viena Lietuvai svarbi eilutė – Ch. Michelis sutiko nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių kol kas nenumatoma.

Vadinamoji sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.

Ginčai dėl teisės


Ginčų derybose kelia ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda Prezidentūros išplatintuose komentaruose kategoriškos pozicijos šiuo klausimu neišsakė, bet pažymėjo, kad ši tema svarbi ne tik vengrams ir lenkams.

„Teisės viršenybės principo įgyvendinimo klausimu visų žvilgsnis krypsta į Lenkiją ir Vengriją, bet aš manyčiau, kad tokia pozicija ir toks požiūris nėra teisingas. Šiandien galbūt mes žvalgomės į šias valstybes, bet potencialiai toks teisės viršenybės klausimas bet kada gali iškilti bet kurioje ES šalyje, įskaitant ir senos demokratijos valstybes“, – teigė jis.

Viršūnių susitikimo metu žurnalistai kol kas neturėjo galimybės tiesiogiai užduoti klausimų prezidentui. Į ES Tarybos pastatą dėl koronaviruso rizikos žiniasklaida neįleidžiama, o Lietuvos žurnalistams pasiūlyta klausimus perduoti per prezidento patarėją žiniasklaidai.

Tai pirmasis viršūnių susitikimą po pandemijos protrūkio. ES Tarybos pastate mažiau ne tik žurnalistų, bet ir pačių diplomatų. Šaltinių teigimu, šioje Europos Vadovų Taryboje delegacijose be vadovo gali dalyvauti daugiausia šeši žmonės. Anksčiau delegacijų sudėtyje kartais būdavo ir iki 15 žmonių.

G. Nausėda perspėjo, kad vėl spartėjant koronaviruso plitimui, netolimoje ateityje vadovams vėl gali tekti sugrįžti prie vaizdo konferencijų.