Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Naujas ekonomikos skatinimo fondas būtų kuriamas Europos Komisijos pasiskolintų lėšų pagrindu, tačiau nuo penktadienio ryto posėdžiaujantys vadovai kol kas nesutaria, kokia dalis būtų skiriama šalims kaip negrąžintina parama, o kokia – kaip paskolos.

Daug diskutuojama ir dėl finansinės išlaidų kontrolės – olandai reikalauja, kad valstybės galėtų vetuoti pinigų skyrimą, jei paramą gaunančios šalys nevykdys būtinų ekonominių reformų, tačiau pietiečiai su tuo nesutinka.

„Taupiosios šalys laikosi pozicijos, kad biudžetas turi būti mažesnis, o atskaitomybė didesnė, kad paskolų dalis būtų didesnė nei subsidijų. Potekstė tokia – jeigu norite, skolinkitės, bet turėsite grąžinti“, – žurnalistams sakė aukšto rango diplomatas, nenorėjęs viešinti savo pavardės dėl klausimo jautrumo.

Derybų išvakarėse Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pasiūlė, kad fonde subsidijos sudarytų 500 mln. eurų, o paskolos – 250 mln.

Derybų metu negrąžinamos paramos dalį jis sumažino iki 450 mln. eurų, bet Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) reikalauja tolesnių karpymų.

Kiek gaus Lietuva?

Nuo galutinės sumos bei lėšų skirstymo formulės priklausys ir Lietuvai tenkanti galutinė suma.

Neoficialūs skaičiavimai rodo, kad pagal šeštadienį pasiūlytus kriterijus, parama iš naujojo fondo Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas.

Pasak šaltinių, negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų. Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.

Jei fondas bus apkarpytas, Lietuvai tenkanti dalis turbūt sumažėtų.

Ant derybų stalo taip pat yra atskiras daugiau nei trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetas.

Jame Lietuvos derybininkai siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą iš vadinamųjų sanglaudos fondų, kuriais remiami skurdesni Europos regionai, ir paspartinti tiesioginių išmokų lietuvių žemdirbiams augimą.

Galutiniame derybų etape šalys paprastai sulaukia papildomų nuolaidų, kad vadovai turėtų argumentų įtikinti savo visuomenes ir parlamentus.

Pirmąsias geras žinias lietuviai išgirdo šeštadienį – Lietuvai ir dar aštuoniomis šalims pasiūlytos papildomos kompensacijos žemės ūkiui. Lietuvai siūloma skirti papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų.

Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai bet kokiu atveju mažės, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Projekte numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc., be to, Lietuva turėtų gauti maždaug 180 mln. eurų kompensaciją dėl emigracijos patirtų nuostolių.

Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Prezidentas G. Nausėda šeštadienį naują pasiūlymą pavadino žingsniu į priekį, bet žadėjo siekti užsitikrinti didesnę sanglaudos paramą bei spartesnį tiesioginių išmokų ūkininkams didinimą.