Per pirmąją derybų dieną penktadienį vadovams nepavyko rasti kompromiso, kaip paskirstyti daugiau nei trilijono eurų 2021–2027 metų ES biudžetą bei papildomus 750 mlrd. eurų, kurie būtų bendrai pasiskolinti rinkose ir skirti šalims skatinti ekonomikas po koronaviruso sukeltos krizės.

Diplomatiniai šaltiniai BNS teigė, kad derybos įstrigo dėl olandų reikalavimo įtvirtinti teisę šalims vetuoti lėšų skyrimą labiau įsiskolinusioms Pietų Europos valstybėms.

Prie derybų grįžę vadovai apie pusę pirmos Lietuvos laiku susėdo derėtis dėl atnaujinto Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) pasiūlymo, kuriuo bus bandoma rasti išeitį iš aklavietės.

„Vyko dvišaliai susitikimai, su olandais esame pradiniame taške“, – BNS šeštadienį teigė apie derybas informuotas šaltinis.

Derybų su olandais svarbą žaisminga metafora pabrėžė ir Lietuvos ambasadorė Briuselyje Jovita Neliupšienė.

„Pusryčiams valgiau olandišką blyną. Taip pat būtų patikę fone girdėti „Odę džiaugsmui“. Tikiuosi, kad šiandien prieisime ir prie džiaugsmo“, – tviteryje šeštadienį parašė diplomatė. „Odė džiaugsmui“ yra Europos Sąjungos himnas.

Europos Komisijos gegužę pateiktame plane numatomas 750 mlrd. eurų paketas iš 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti.

Austrai derybų metu pareikalavo sumažinti subsidijų dalį.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius gegužę skelbė, kad iš naujojo fondo Lietuvai siūloma iki 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

Tačiau galutiniai skaičiai tikriausiai bus kiti, o deryboms pateikta nauja formulė gali lemti, kad dotacijų dalis Lietuvai mažės, lyginant su Europos Komisijos pasiūlymu.

Pasak šaltinių, Lietuvos dalis priklausys nuo to, kiek reikšmės skirstant pinigus bus teikiama ateinančių metų ekonomikos prognozėms.

Penktadienio vakarą pateikta nauja formulė Lietuvai būtų leidusi tikėtis daugiau nei prieš susitikimą buvęs pasiūlymas, bet mažiau nei siūlė Europos Komisija.

Ginčai dėl biudžeto

Europos gaivinimo fondas yra atskiras nuo trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžeto, dėl kurio taip pat bus ieškoma sutarimo.

Įstrigus deryboms, vadovai kol kas nesiėmė detaliau nagrinėti daugiamečio biudžeto projekto.

Naujame biudžete vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai gali mažėti maždaug ketvirtadaliu, nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – prezidento G. Nausėdos teigimu, Lietuvai ji siektų beveik 200 mln. eurų.

Prezidentas taip pat žada kovoti, kad šalies ūkininkams sparčiau augtų tiesioginės išmokos. Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Atvykęs į Briuselį, G. Nausėda pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Kitos svarbios biudžeto eilutės, kurias itin atidžiai seks Lietuvos derybininkai, – Karaliaučiaus tranzito schemos bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas, pinigai ES karinio mobilumo programai.

Vadovai į derybas taip pat atėjo neturėdami bendros nuomonės dėl to, ar lėšų skyrimas turi būti susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų – tokiai sąsajai labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

Tai pirmasis ES vadovų susitikimas Briuselyje po pandemijos protrūkio – iki tol pastaruosius keletą mėnesių jie kalbėdavosi telekonferencijose.