Europa išgyvena didžiausią recesiją nuo Antrojo pasaulinio karo ir 27 bloko narių lyderiai Briuselyje ieško bendro pagrindo dėl 750 mlrd. eurų paketo labiausiai pandemijos paveiktoms šalims gelbėti.
Tačiau penktadienį per 12 valandų trukusias sunkias derybas rezultatas nebuvo pasiektas, nes olandų premjeras Markas Rutte atsisakė nusileisti dėl savo reikalavimo griežtai kontroliuoti išmokas pietinėms bloko narėms.
27 lyderiai turi vėl susirinkti šeštadienį 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), bet diplomatai vis pesimistiškiau vertina galimybę susitarti jau šį savaitgalį.
Nyderlandai, kuriuos remia Austrija, Švedija ir Danija, nenori dalyti pinigų tokioms šalims kaip Ispanija ar Italija, kurias laiko pernelyg lengvai išlaidaujančiomis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas remia 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti, paketą.
Atvykusi į pirmąjį nuo pandemijos pradžios fizinį lyderių susitikimą, A. Merkel perspėjo, kad lyderių nesutarimai yra „labai, labai dideli“, o E. Macronas jį pavadino „lemiamu momentu“.
Tačiau nepaisant ilgų visų lyderių derybų ir nedidelių grupių susitikimų ieškant išeities iš aklavietės, buvo atsitrenkta į sieną „atsigavimo plano valdymo klausimu“, sakė vienas diplomatas.
Pasak diplomatinių šaltinių, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir viršūnių susitikimo šeimininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pasiūlė suteikti narėms tam tikrą galimybę „skubiai stabdyti“ išmokas, kad nuramintų Nyderlandus.
Su tokia priemone vyriausybės galėtų sušaukti viršūnių susitikimą, jei joms kiltų susirūpinimas dėl kokios nors narės ekonominio plano, tačiau kitos bloko narės tvirtino, kad tai neturi reikšti Nyderlandų teisės vetuoti atsigavimo priemones.
„Turėsime kitaip pradėti iš naujo“, – kalbėdamas apie būsimas šeštadienio derybas sakė vienas aukšto rango diplomatas.