Birželio pabaigoje nuskambėjęs Australijos pareiškimas, kad ši per artimiausią dešimtmetį padidins gynybai skirtas išlaidas 40 proc., nustebino daugelį gynybos apžvalgininkų. Australijos premjeras Scottas Morrisonas aiškiai pareiškė, kad pasaulis po COVID-19 pandemijos bus „vargingesnis, pavojingesnis ir labiau pakrikęs“, o jo šaliai reikia būti pasirengusiai bet kokioms galimoms pasekmėms.
Australija keičia kryptį
Australija yra pagrindinė Jungtinių Valstijų partnerė regione. Abiejų valstybių bendradarbiavimas išlieka pagrindine Australijos naujojo strateginio požiūrio dalimi. Dalijimasis žvalgybine informacija, Jungtinių Valstijų kariuomenės telkimas šalies viduje ir svarbiausių ginklų pirkimas iš JAV tebėra pagrindinės bendros idėjos. Abiejų valstybių strateginiai tikslai regione daugeliu atžvilgių sutampa, ypač tais atvejais, kai jie siejasi su besiplečiančios Kinijos regioninės įtakos atgrasymu.
Vis padrikesnė užsienio politika, kurią įgyvendina D. Trumpo administracija, privertė Jungtinių Valstijų sąjungininkes nervintis dėl ilgalaikių JAV įsipareigojimų regione.
Beatodairiškas Kinijos pasitikėjimas savimi ir nusiteikimas Pietų Kinijos jūroje, netoli Taivano ir pasienyje su Indija paskatino daugelį analitikų nerimauti, kad Kinija mažina karinių veiksmų slenkstį ir didina karo tikimybę.
Turėdama omenyje šią aplinkybę, Australija nuolatos modernizuoja savo kariuomenę: užsisako pažangių ir itin tylių prancūziškų povandeninių laivų, sulaukė pirmosios amerikietiškų slapiųjų naikintuvų siuntos ir padidino pažangių karinio jūrų laivyno laivų skaičių. Šalies geografiniai ypatumai lemia, kad didžioji dalis naujai paskiriamų gynybos lėšų atiteks kariniam jūrų laivynui, į kurį numatyta paskirti ir didžiąją dalį naujojo personalo.
Vasarį Jungtinės Valstijos sutiko parduoti pažangių slapiųjų tolimųjų priešlaivinių raketų, galinčių smogti vertingiems taikiniams ir paskandinti juos 370 km nuotoliu – tai triskart daugiau nei dabartinių Australijos „Harpoon“ raketų nuotolis. Jos gali būti paleidžiamos tiek iš orlaivio, tiek iš laivo, pasiekti priešo laivą ir jį sunaikinti priešui dar nespėjus suvokti, kad yra užpultas. Toks įspūdingas puolimo pajėgumas Karališkajam Australijos kariniam jūrų laivynui suteiks akivaizdžią puolimo galią.
Vystoma ir hipergarsinių raketų technologija – dėl itin didelio raketų skridimo greičio, keliskart didesnio už garso greitį, šie ginklai gali pulti taikinius palikdami visiškai mažai laiko perspėjimui. Jos gali skristi padrikais, neaiškiais keliais ir yra sukurtos taip, kad suklaidintų priešo gynybą – atrodo esančios nenuspėjamos, o galiausiai smogia taikiniui.
Be to, bus sustiprintos ir Karališkojo Australijos karinio jūrų laivyno ankstyvo perspėjimo galimybės – tam pasitarnaus naujas povandeninis susekimo tinklas, besidrieksiantis šiaurine jūros dalimi ir priartėjantis prie vandenyno ir leisiantis įspėti Australijos gynybos pajėgas apie bet kokius artėjančius įprastus ar povandeninius laivus.
Augančios galimybės stebėti ir anksti nustatyti bet kokį priešo priartėjimą, naujieji galingi tolimojo nuotolio ir vystomi hipergarsiniai ginklai suteikia Australijai galimybę rinktis žymiai agresyvesnę gynybos strategiją, iš esmės leidžiančią šaliai suduoti smūgį pirmajai.
Japonijos nuostatų pokytis
Australija yra ne vienintelė šalis, siekianti tokio lankstumo. Japonija visada rėmėsi savo sąjungininke JAV, kad ši apsaugotų ją nuo galimų užpuolikų. Pati Japonija stengėsi laikytis pacifistinių nuostatų, po Antrojo pasaulinio karo įtvirtintų šalies konstitucijoje. Šis pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis pamažu nyko, ir Japonija, nors vis dar naudojasi reikšminga Jungtinių Valstijų parama, dabar siekia vystyti savo pačios karinius pajėgumus suduoti pirmąjį smūgį – tai esminis Japonijos karinės laikysenos pokytis.
Numatyta, kad regione, kuriame nestabilumas tik didėja, esančios Japonijos karinis biudžetas per aštuonerius metus iš eilės turėtų išaugti iki 48 mlrd. dolerių (maždaug 42 mlrd. eurų). Šalis nuosekliai siekia apsiginkluoti, atnaujinti savo karines oro pajėgas, iš Jungtinių Valstijų įsigyti slapiųjų naikintuvų F-35 ir ankstyvojo perspėjimo orlaivių. Nerimaudama ne tik dėl Kinijos iškilimo, bet ir dėl to, kad Šiaurės Korėja grasina ir vėl pradėti išbandyti tolimojo nuotolio raketas, dabar Japonija nori suteikti sau galimybę smogti už šimtų kilometrų esantiems taikiniams, jeigu to prireiktų.
Šis perėjimas nuo gynybos prie puolimo tapo ypač akivaizdus, kai birželį buvo paskelbta, kad atsisakoma dislokuoti brangią priešraketinės gynybos sistemą „Aegis Ashore“. Priešraketinė sausumos sistema anksčiau buvo įsigyta tam, jog nuo balistinių raketų antpuolio apsaugotų Japonijos miestus ir šalyje dislokuotus 50 tūkst. Jungtinių Valstijų karių. 4,1 mlrd. dolerių (apie 3,59 mlrd. eurų) kainavusi sistema buvo brangi ir neturėjo 100 proc. garantijos, kad tikrai bus veiksminga. Japonijos premjeras Shinzo Abe nusprendė verčiau pasidairyti alternatyvų, aiškiai atiduodančių veikimo kontrolę į Japonijos rankas ir nukreipiančių konfliktą nuo šalies krantų. Jeigu jau raketa sprogs, tegu tai nutinka kitos šalies teritorijoje.
Japonija jau stiprina vis galingesnes gynybos pajėgas. „Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjai perdaromi taip, kad jie galėtų nešti ir paleisti slapiuosius F-35B naikintuvus – kitaip tariant, virsti įprastu lėktuvnešiu.
Puikiai suprasdama, kad kosminė erdvė ir kibernetinė erdvė taps naujuoju bet kokio ateities konflikto mūšio lauku, Japonija didina palydovinę aprėptį ir kibernetinio karo pajėgumus. Be to, daug investuota į šalies slapiųjų naikintuvų F-X programą, nors ši tebėra eksperimentų etape.
Jungtinės Valstijos bando pakreipti strateginę pusiausvyrą
Kadangi Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) su Rusija, jos siekia dislokuoti vidutinio nuotolio raketas tokioje vietoje, iš kurios pasiektų Kiniją ir Šiaurės Korėją. Vadinamajame Ugnies žiede esančių Jungtinių Valstijų sąjungininkių atsakas į prašymą priimti raketas yra gan šaltas. Nors nerimauja dėl karinės Kinijos ekspansijos, jos ne mažiau baiminasi ir išprovokuoti pašonėje iškilusį šį naująjį leviataną. Tiek Australija, tiek Filipinai viešai atsisakė priimti raketas.
Dėl savo artumo ir strateginės partnerystės natūralus pasirinkimas šioms raketoms yra Japonija, tačiau ir čia sulaukta pasipriešinimo iš Okinavos, kurioje dislokuota didžioji dalis šalyje esančių Jungtinių Valstijų karių, gubernatoriaus Denny Tamaki – jis tvirtai pasipriešino tokiai minčiai.
Visgi Jungtinės Valstijos labai nori įgyvendinti šią idėją, mat šimtai tiksliai skriejančių nebranduolinių raketų, dislokuotų netoli priešininkų, pakreiptų strateginę pusiausvyrą Jungtinių Valstijų naudai.
Staigus Kinijos bazių, karinių jūrų pajėgų ir ilgojo nuotolio oro pajėgų sutelkimas Pietų Kinijos jūroje ir aplinkui erzina jos kaimynes, kurios dabar siekia sustiprinti tarpusavio gynybinius saitus. Australija ir Indija birželį pasirašė karinio jūrų ir logistinio bendradarbiavimo gynybos paktą.
Japonija siekia stiprinti ryšius su Indija, Australija ir kitomis ASEAN valstybėmis ir skubina tolesnio bendradarbiavimo planus siekdama suformuoti aljansą, kuris būtų pajėgus su Jungtinių Valstijų pagalba pasipriešinti bet kokiai galimai iš Kinijos kylančiai agresijai.
Vis pavojingesniu tampančiame regione, kuris yra „vargingesnis ir padrikesnis“, šie aljansai taps dar svarbesni. Mažėjant Jungtinių Valstijų paramos tikimybei, priešininkams iš peties galinčios smogti sąjungininkės tampa vis svarbesnės.
Kai kurie kritikai išreiškė susirūpinimą, kad tokia agresyvi karinė laikysena paskatins Kiniją stiprinti puolimo pajėgumus, aiškint, kad tokiu būdu bandoma pasipriešinti agresyvioms kaimynėms.