Daugeliui pasaulio valstybių atsisakant XX a. energijos gamybos būdo kontroliuojant atomų branduolių dalijimąsi ir pirmenybę teikiant tvarioms bei didesne fiskaline atsakomybe pasižyminčioms XXI a. alternatyvoms, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) atranda branduolinę energiją.
Kovo mėnesį JAE užbaigė montuoti branduolinio kuro strypus viename iš keturių naujų branduolinių reaktorių „Barakah“ atominėje elektrinėje – pirmojoje tokio tipo jėgainėje Arabijos pusiasalyje, praneša aljazeera.com.
„Barakah“ (šis žodis arabų kalboje reiškia „palaiminimas“) projektas keleriais metais atsilieka nuo plano, o numatytas biudžetas – viršytas milijardais JAV dolerių. Koją pakišo laiku nepaviešintos statybos darbų problemos ir nepakankamas tinkamai apmokyto personalo kiekis.
JAE primygtinai tvirtina, kad jų ketinimai yra taikūs. Šalis sutiko pati nesodrinti urano ir neperdirbti panaudoto kuro bei pasirašė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) papildomą protokolą, suteikiantį agentūrai gerokai daugiau galimybių atlikti apžiūras.
Taip pat JAE sudarė taip trokštamą vadinamąjį 123 skirsnio susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), įgalinantį dvišalį bendradarbiavimą komerciniams tikslams naudojamos branduolinės energijos srityje, įskaitant branduolinių medžiagų, įrangos ir sudedamųjų dalių perdavimą.
Vis dėlto branduolinės energijos specialistai skelbia potencialų radiacijos pavojų, kurį JAE reaktoriai kelia Persijos įlankai – ekologiškai trapiam ir geopolitiškai nepastoviam žemės lopinėliui.
Ekspertai kalba ne apie vieną konkrečią riziką, bet apie kelias: nuo ekologinės nelaimės ir radioaktyviųjų medžiagų vagysčių iki branduolinių ginklų lenktynių tarp šiame regione konkuruojančių valstybių.
Vienas iš susirūpinusių žmonių yra Paulas Dorfmanas, Londono universiteto koledžo Energetikos instituto garbės vyresnysis mokslo darbuotojas bei „Nuclear Consulting Group“ įkūrėjas ir primininkas.
Jis patarinėja vyriausybėms branduolinės radiacijos rizikos klausimais, ir vyriausybės jo klauso. P. Dorfmano verdiktas dėl „Barakah“: „Netinkamas reaktorius netinkamoje vietoje netinkamu laiku.“
Prastai apsaugota
Branduoliniai ginklai kuriami žudyti. Atominės elektrinės statomos gaminti elektros energiją visuomenei. Kita vertus, bet kuris branduolinės energetikos specialistas pasakys, kad riba tarp karinio ginklo ir komerciniais tikslais naudojamo reaktoriaus yra labai plona.
„Senas posakis byloja, kad šalyje veikianti atominė elektrinė priešui yra tarytum detonuoti paruoštas branduolinis ginklas, – „Al Jazeera“ sakė Mycle’as Schneideris, pagrindinis Pasaulio branduolinės pramonės būklės ataskaitos autorius ir leidėjas. – Eiliniai žmonės nežino, kad branduolinės medžiagos kiekis atominėje elektrinėje yra gerokai didesnis nei atominėje bomboje.“
Pavyzdžiui, avarijos Černobylyje metu į planetos atmosferą pateko 400 kartų daugiau radioaktyviųjų medžiagų, nei JAV numetus atominę bombą ant Hirošimos, teigia TATENA.
Tiesa, radioaktyviųjų medžiagų nuotėkis atsiranda nebūtinai dėl žmogiškų klaidų, jį gali sukelti ir tyčinė ataka. Viduriniuose Rytuose tokių išpuolių būta daugiau nei bet kuriame kitame mūsų planetos regione.
„Šioje srityje negalima imti ir tiesiog teoriškai spėlioti tikimybę, kad kas nors nuspręs susprogdinti reaktorių, – „Al Jazeera“ tvirtino Henry Sokolskis, Švietimo apie branduolinio ginklo neplatinimo politiką centro vykdomasis direktorius. – Patyrinėjus vos kelerių praėjusių metų įvykius, galima rasti 13 oro atakų prieš šiame regione veikiančius branduolinius objektus.“
Tie reaktoriai stovėjo Irake, Irane ir Izraelyje, įskaitant vieną, įtariama, neužbaigtą branduolinį reaktorių Sirijoje, kurį subombardavo Izraelis. Irako reaktoriai buvo sunaikinti, Izraelis turi du veikiančius reaktorius, o Irane yra Bušero branduolinė jėgainė. Dabar reikia įtraukti ir JAE atominę elektrinę – pirmąją Persijos įlankoje.
Abu Dabio emyratui priklausančiame Dhafros regione stovinti „Barakah“ branduolinė jėgainė turi keturis reaktorius, pirmasis yra visiškai užbaigtas, šių metų kovo mėnesį jame buvo sumontuoti branduolinio kuro strypai.
Atominę elektrinę statanti ir valdysianti įmonė „Emirates Nuclear Energy Corporation“ (ENEC) tvirtina patenkinsianti 25 proc. JAE elektros energijos poreikio, kai visi keturi reaktoriai pradės veikti ir bus prijungti prie šalies energetinės sistemos.
Šio momento laukiama ilgai. „Barakah“ turėjo būti užbaigta prieš trejus metus. Projektą lėtina įvairiausios problemos: nuo to, ką ekspertai vadina pigia konstrukcija, iki prastos kokybės statybos darbų, kurie tikrai neatitiktų Europos saugumo standartų.
„Barakah“ reaktoriai yra pirmasis ir vienintelis Pietų Korėjos įmonės „Korea Electric Power Corporation“ (KEPCO) eksporto užsakymas. Bendrovė laimėjo JAE konkursą, pasiūliusi maždaug 30 proc. mažesnę kainą, palyginti su kitu pigiausiu variantu.
„Nerimą kelia tas faktas, jog tokioje politiniu požiūriu neramioje vietoje reaktoriai statomi taupant ir, regis, per daug nesukant galvos, – teigė P. Dorfmanas. – Nors ir gana modernus, „Barakah“ reaktorius neturi „trečiosios plius kartos gynybinių elementų“. Kitaip tariant, jis nėra papildomai apsaugotas nuo krintančio lėktuvo ar raketų atakos.“
P. Dorfmanas pridūrė, kad minėtąsias (trūkstamas) gynybines konstrukcijas sudaro „didelis kiekis betono ir armatūros“ (reaktoriui nuo oro atakos apsaugoti) ir „branduolio gaudyklė“, tikrąja to žodžio prasme sugaunanti išsilydžiusį reaktoriaus branduolį.
„Abu apsauginiai elementai įtraukiami statant bet kokį naują reaktorių Europoje“, – paaiškino jis. Be to, Europa nėra tokia nepastovi kaip Persijos įlanka, kur dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį Saudo Arabijos naftos perdirbimo įmonės Abkaike ir Khurais buvo užpultos 18 bepiločių ir septyniomis sparnuotosiomis raketomis. Šis išpuolis laikinai daugiau nei per pusę sumažino karalystės naftos gamybos apimtis.
„Manau, kad jie [„Barakah“ reaktoriai] yra tokie pat pažeidžiami, kaip Saudo Arabijos naftos perdirbimo įmonė Abkaike, kuri turėjo trejopą priešraketinės apsaugos sistemą“, – pareiškė H. Sokolskis.
„Barakah“ projektas taip pat liūdnai pagarsėjo per vėlai paviešinamomis problemomis. Įtrūkimai trečiajame reaktoriaus apsauginiame gaubte buvo pastebėti 2017 metais, bet Federalinės atominės energijos reguliavimo įstaigos generalinis direktorius Christeris Viktorssonas apie tai viešai pranešė tik 2018 metų lapkričio mėnesį, duodamas interviu portalui „Energy Intelligence“. Įtrūkimai yra rimta problema, nes apsauginių gaubtų paskirtis – neleisti radioaktyviosioms medžiagoms patekti į atmosferą avarijos atveju.
ENEC pareiškimą apie įtrūkimus trečiajame apsauginiame gaubte išplatino dar vėliau – 2018 metų gruodžio mėnesį bei taip pat pripažino, kad įtrūkimų rasta ir „Barakah“ antrajame apsauginiame gaubte.